Be kategorijos

Užpaliuose gyvenanti 55-erių Birutė Minutkienė, paklausta, ką galėtų daryti visą gyvenimą, atsako nesusimąstydama – mokytis, jei tik būtų toks mokinio etatas. Sykį vaikystėje ji buvo pabėgusi į mokyklą – slapta nusekė brolį, nes buvo labai įdomu, ką jis ten veikia. „Dar ir dabar puikiai atsimenu jausmą, kai pravėriau klasės duris. Labai norėjau mokytis, ir šiandien tas noras nė kiek ne mažesnis, todėl tai darau, kai tik turiu laisvo laiko“, – šypsosi Birutė.

Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja – naujausiais suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, tik 40,5 proc. žmonių užsiima fizine veikla bent po 30 min. 5 dienas per savaitę, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, daugkartinė sportinės gimnastikos čempionė ir sporto ambasadorė Joana Bartaškienė sako, kad laiko sportui atrasti turėtų kiekvienas, juo labiau, kad galimybių tai daryti šiandien yra begalės.

Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, keliaujame ir, žinoma, fotografuojame mus sužavėjusius objektus, peizažus ir žmones, o šiomis nuotraukomis dosniai dalijamės socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu fotografai pastebi, kad toli gražu ne visos į socialinius tinklus keliamos nuotraukos vertos patiktukų, nes yra arba netinkamai nufotografuotos, arba sugadintos be saiko jas redaguojant.

Koronavirusas ir iš paskos sekęs karantinas pasaulį užliejo tarsi šaltas dušas – milijardai žmonių atsidūrė situacijoje, kuriai visiškai nesiruošė. Didžiąją dalį veiklų ir paslaugų prireikus perkelti į virtualią erdvę išaiškėjo silpnosios vietos, kurias teko skubiai koreguoti ir tobulinti. Tad koronavirusas tapo ne tik iššūkiu, bet ir proga pamatyti, koks yra visuomenės skaitmeninio raštingumo lygis, bei savo akimis įsitikinti, jog šis įgūdis yra gyvybiškai svarbus.

Karantinas yra psichologinis išbandymas visiems šalies gyventojams, tačiau sunkiausia šiuo metu yra senjorams. Dėl to daugelis jų nesilaiko karantino sąlygų ir varsto prekybos centrų bei vaistinių duris. Komiko Manto Bartuševičiaus 92-iejų metų senelis Vincas savo „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše drausmina tokius senjorus ir ragindamas juos likti namuose dalinasi 7 patarimais, ką veikti karantino metu.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 45 proc. asmenų, kurie gyvena vieni, yra virš 65-erių metų – tai beveik 200 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pasak psichologų, socialiniai ryšiai žmonėms yra reikalingi kaip oras, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar svarbesni. Todėl paskelbtas karantinas Lietuvoje yra dvigubai psichologiškai sunkesnis laikotarpis po vieną gyvenantiems senjorams. Jų vienatvę ir atskirtį saviizoliacijos metu gali padėti įveikti bendravimas bei naujos pažintys, kurios šiomis dienomis keliasi į internetą.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) drauge su asociacija „Langas į ateitį“ sukūrė demonstracinį interneto banką: saugų ir paprastą būdą susipažinti su elektronine bankininkyste. Partnerių tikslas – padėti skaitmeninių įgūdžių stokojantiems gyventojams išmėginti nuotolines paslaugas ir įvertinti jų patogumą.

Nors Lietuva priskiriama prie labiausiai technologijų srityje pažengusių pasaulio šalių, taip pat esame įtraukti ir į daugiausiai pirataujančių šalių dešimtuką. Autorių teisių gynėjų nuomone, augantis legalaus turinio platformų populiarumas rodo ir didėjantį visuomenės sąmoningumą, o vartotojams netrukus nebeatrodys normalu didžiuotis savo sugebėjimais apeiti draudimus.

Netikrų naujienų (angl. fake news) technologijos tobulėja, todėl darosi vis sunkiau jas atpažinti. Atsiranda naujos techninės galimybės ir netikrų naujienų turinio pateikimo būdai. Dažnai jų aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės, mat, tyrimai nustatė, kad jie yra labiau linkę patikėti ir dalintis klaidinga informacija.