90% nuolaida – tik vieną dieną! Tokių ir panašių skelbimų, reklamuojančių žinomų prekių ženklų išpardavimus, internete gausu. Neapsigaukite – dažnai tai tik oficialias parduotuves imituojantys tinklalapiai, siekiantys išvilioti pinigus, asmeninius duomenis, o geriausiu atveju už sumokėtus pinigus atsiųsiantys tik žinomo prekės ženklo falsifikatą.
„Norėdami išvengti gyvų eilių ir sutaupyti laiko gyventojai renkasi apsipirkimą internetu. Tačiau populiarėjanti elektroninė prekyba kartu atneša ir naujų pavojų – tai internetinių sukčių sukurtos suklastotos elektroninės parduotuvės, kurių skaičius visame pasaulyje ypač išauga artėjant šventiniam laikotarpiui. Kad švenčių laukimo džiaugsmo neaptemdytų sukčiavimo atvejai ir tai netaptų priežastimi nebepirkti internetu, svarbu perprasti keletą auksinių saugaus pirkimo internetu taisyklių“, – sako Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Skaitmeninių paslaugų departamento direktorius Vaidotas Ramonas.
Šalia naudų ir „kabliukai“
Apsipirkti internetu galima bet kuriuo paros metu neišeinant iš namų, todėl sutaupoma daug laiko. Išvengiama vaikščiojimo prekybos centruose ir grūsčių kasose, kurios ypač vargina vyresnio amžiaus žmones. Tačiau be teigiamų aspektų apsipirkimas internetu, V. Ramono teigimu, kelia ir tam tikrų iššūkių.
„Perkant internetu svarbu į procesą žiūrėti atsakingai ir informaciją apie pasirinktą elektroninę parduotuvę patikrinti prieš perkant. Praradus budrumą ir pasielgus skubotai galima prarasti pinigus ar įsigyti „ne tą“ prekę. Apsigauti itin lengva – internetiniai sukčiai dažniausiai sukuria interneto svetainę prisidengdami žinoma parduotuve ar garsiu prekės ženklo vardu. Socialiniuose tinkluose nesenai plito reklama, siūlanti vienos dienos akciją – įsigyti žymaus gamintojo „Ray Ban“ akinius su 90 proc. nuolaida. Jei tokioje elektroninėje parduotuvėje „susidėję“ prekes į krepšelį norėsite apmokėti ir suvesite savo banko kortelės duomenis, tuomet, tikėtina, kad nuo jūsų banko kortelės bus nuskaičiuoti pinigai, o prekės negausite“, – sako V. Ramonas.
Susivilioja neįprastai didelėmis nuolaidomis
V. Ramono teigimu, būtent neįprastai didelės nuolaidos yra vienas ryškiausių signalų, kad parduotuvė netikra ir siekia įvilioti į sukčių pinkles.
„Lankantis interneto svetainėse svarbu išlikti kritiškam ir atsakyti į klausimą: ar realu, kad tokių garsių prekės ženklų drabužiai ar aksesuarai galėtų kainuoti dešimtimis kartų pigiau nei įprasta, o prekių pristatymas į bet kurią pasaulio vietą yra nemokamas. Geriau pasitikrinkite prieš perkant, nes tai užtrunka tikrai neilgai ir prekė per tą laiką niekur „nepabėgs“, – sako V. Ramonas.
Kaip patikrinti, ar elektroninė parduotuvė tikra?
Pirma, kritiškai įvertinkite elektroninės parduotuvės pavadinimą. Dažniausiai suklastotos elektroninės parduotuvės adresas būna ilgas arba nuo tikros parduotuvės adreso gali skirtis vos viena raide. Pavyzdžiui, „prekėsženklasapsipirkite-greitai.com“ arba „porduotuve.com“.
„Nepatingėkite pasinaudoti „Google“ paieškos sistema ir susirasti pirkėjų atsiliepimų apie pasirinktą elektroninę parduotuvę, prekes ir pristatymą. Šiais laikais žmonės mėgsta komentuoti – rašyti ir teigiamus, ir neigiamus atsiliepimus. Jei elektroninė parduotuvė yra visiškai nauja, o informacijos internete apie ją apskritai nėra – nemaža tikimybė, kad tai gali būti suklastota parduotuvė“, – pataria V. Ramonas.
Jei internetinėje parduotuvėje nepateikti įmonės rekvizitai, kontaktinis telefonas ar el. paštas – tai jau signalas, kad su šia elektronine parduotuve gali būti kažkas negerai.
Specialisto teigimu, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į rašybos klaidas. Jeigu anksčiau netikros elektroninės parduotuvės buvo kuriamos nerišlia ir netaisyklinga lietuvių kalba, pasitaikydavo iškraipytų simbolių, tai šiandien kuriami kur kas kokybiškesni tinklalapiai. Svarbiausia kritiškai įvertinti, ar tikrai žinomas prekės ženklas leistų gadinti savo įvaizdį ir reputaciją pateikdamas informaciją su gramatikos, stiliaus klaidomis, neteisingai išverstais žodžiais, nekokybiškai pateiktomis nuotraukomis ir kita grafika.
Išsiaiškinti, ar svetainė yra saugi, galima iš svetainės adreso pradžioje esančio trumpinio https arba pavaizduoto spynelės simbolio. Visgi tai, kad ryšys tarp kompiuterio ir elektroninės parduotuvės bus saugus, padės apsisaugoti tik nuo to, kad pašaliniai asmenys negalės perimti elektroninėje svetainėje įvestų duomenų: banko kortelės numerio, slaptažodžio.
Svarbu nesigėdyti klausti
„Net ir pasirinkus patikimą elektroninę parduotuvę, apsiperkant internetu rekomenduočiau naudoti patikimą kompiuterį ir vengti prisijungimo prie bevielio interneto viešose vietose. Užsitikrinkite, kad perkantis elektroninėje parduotuvėje kiti asmenys negalėtų pavogti slaptažodžių arba banko kortelės duomenų. Taip pat nepamirškite ir bendros kompiuterinės higienos: atnaujinti programinę įrangą, naudoti ugniasienes ir antivirusines programas, pasirinkti saugius slaptažodžius“, – teigia V. Ramonas.
Išmokti saugiai apsipirkti internete nėra sudėtinga ir vyresnio amžiaus žmonėms – tai galima padaryti visos Lietuvos viešosiose bibliotekose vykstančiuose „Prisijungusi Lietuva“ nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose. Čia mokoma praktinių įgūdžių, kaip saugiai naršyti internete ir atpažinti grėsmes. Žmonės skatinami drąsiai klausti to, ko nesupranta.
„Jaunimas kompiuteriu ir internetu naudojasi daugiau, todėl intuityviai lengviau atpažįsta nepatikimą interneto turinį, o štai vyresnio amžiaus žmonėms – būna visko. Tačiau jau turime ne vieną sėkmės istoriją, kai į mokymus vaikų ar anūkų atvestų senjorų baimė naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir e. paslaugomis kaipmat išgaruoja supratus, jog mokytis ir perprasti dalykus niekada nėra per vėlu“, – sako Birutė Stanevičienė projekto „Prisijungusi Lietuva“ informavimo ekspertė.
Kur kreiptis patyrus apgaulę?
„Jeigu visgi supratote, kad apsipirkote netikroje elektroninėje parduotuvėje ir pateikėte savo mokėjimo kortelės duomenis internetiniams sukčiams, nedelsiant kreipkitės į savo banką, kad sustabdytų pavedimą ir blokuotų jūsų mokėjimo kortelę. Taip išvengsite rizikos, kad ilgapirščiai iš jūsų sąskaitos pasisavins dar daugiau pinigų“, – įspėja V. Ramonas.
Apie neteisėtą elektroninę parduotuvę taip pat informuokite Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, o praradus pinigus – ir policiją.
Iš pardavėjo gavus ne tą prekę, kurią tikėjotės gauti, pirmiausia, atidžiai perskaitykite elektroninėje parduotuvėje pateiktas prekės ar pinigų grąžinimo taisykles. Jei tinklapyje informacijos nėra ir pardavėjas jums neatsako ar nepavyksta surasti tinkamo sprendimo, kreipkitės į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą.
Daugiau informacijos apie saugų pirkimą internetu rasite interneto svetainėje esaugumas.lt.