Skaitmeninėje erdvėje, kaip ir realiame gyvenime, dažnai susiduriame su socialine inžinerija, kai bandoma pasinaudoti žmonių psichologijos ypatybėmis. Įvairios reklamos siūlo trumpalaikes nuolaidas, ragina skubiau pirkti, apsispręsti daug negalvojus. Tuo siekiama, kad vartotojas nekritiškai priimtų brukamą sprendimą ir taip įsigytų siūlomą prekę ar paslaugą. Lygiai taip pat elgiasi ir piktavaliai, ̶ telefoniniai sukčiai praneša, kad artimasis pateko į bėdą, banko ar socialinio tinklo vardu ragina skubiai pateikti vartotojų duomenis suklastotoje svetainėje, gąsdina netikromis grėsmėmis, dėl kurių esą reikia įdiegti jų siūlomas apgaulingas programas, ragina apmokėti netikras sąskaitas ir pan.
Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagingos? Tęsiame kritinio mąstymo patarimų ciklą, kuriuos žinodami ir taikydami galėsite atsispirti netikrai informacijai.
- Ypač kritiškai vertinkite raginimus skubiai ką nors daryti. Jei kilo įtarimas, patys susisiekite su banku, vadovu ar artimaisiais, dėl kurių esate raginami mokėti pinigus ar pateikti duomenis.
- Jei parduotuvė siūlo trumpalaikę kainų akciją, pagalvokite prieš pirkdami, nepasiduokite pirmam impulsui. Galbūt šios prekės neturite tik todėl, nes niekada tokios neprireikė.
- Nepasiduokite gąsdinimui. Patikrinkite informaciją kituose šaltiniuose, pasitarkite su patikimais žmonėmis.
- Prieš pateikdami informaciją, – pagalvokite, nespauskite atsiųstų nuorodų, svetainių adresus surinkite patys. Niekas ir niekada negali iš jūsų reikalauti atskleisti slaptažodžius ir prisijungimo duomenis!
Daugiau kritinio mąstymo patarimų rasite čia.