2020 metai į žmonijos istoriją įeis kaip pandemijos metai, o kartu su jais – pačių įvairiausių paslaugų, produktų ir veiklų persikėlimas į nuotolį. Bene daugiausiai žmonių palietęs pokytis – darbas nuotoliniu būdu, o drauge su juo į nuotolį keliasi ir darbuotojų paieška, darbo pokalbiai ir netgi naujų darbuotojų įvedimas į darbo vietą.
Internetinės personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė taip pat patvirtina nuotolinio darbo poreikį ir populiarumą. „Darbo skelbimai, kuriuose nurodoma darbo vietovė yra darbas iš namų, šiuo metu yra populiariausi“, – sako ji.
Tokią pačią tendenciją rodo ir šių metų rugsėjį „Kantar“ atliktas tyrimas. Jis atskleidė, kad Lietuvoje dviem trečdaliams (61 proc.) dirbančiųjų pavasarinio karantino metu darbdaviai suteikė galimybę ir priemones dirbti nuotoliniu būdu. Tokia pati dalis manė, kad tokią galimybę darbdavys privalo užtikrinti (62 proc.), o maždaug kas trečias (31 proc.) dirbantysis Lietuvoje norėjo dirbti nuotoliniu būdu ir nesant karantinui.
Kaip pasiruošti nuotoliniam darbo pokalbiui?
Pasak ekspertės, į nuotolį persikėlė ir darbuotojų atrankos procesas, pirmiausia – darbo pokalbiai. „Šiuo metu įmonės darbo skelbimuose nurodo, kad darbo pokalbiai vyks nuotoliniu būdu – tokia tendencija ryški beveik visose srityse, nepriklausomai nuo to, ar tiesioginis darbas yra susijęs su kompiuteriu, ar ne“, – atskleidžia ji.
Nuotoliniams darbo pokalbiams populiarėjant, aktualus ir pasiruošimas jiems. R. Karavaitienės teigimu, iš esmės požiūris į nuotolinį darbo pokalbį turėtų būti toks pat atsakingas, kaip ir į gyvą. „Tai reiškia, kad jam reikia lygiai taip pat pasiruošti: pasidomėti įmone, pagalvoti atsakymus į galimus klausimus, apgalvoti savo prisistatymą ir apsirengti taip, lyg einant į gyvą susitikimą“, – rekomenduoja pašnekovė.
Nuotoliniams pokalbiams svarbus techninis aspektas, kuriam reikėtų skirti dėmesio ir pasitikrinti, ar veikia ausinės ir kamera, ar yra garsas, ar pakankamai stiprus interneto ryšys. Taip pat reikėtų apgalvoti, kur vyks toks pokalbis: jam pasirinkti ramią vietą, kurioje niekas netrukdytų. „Neretai tokie pokalbiai vyksta namuose, taigi reikėtų pasirūpinti, jog pokalbio metu aplink jus nebėgiotų vaikai ir katės. Labai svarbus ir fonas – kad vaizde už jūsų nugaros nebūtų netvarkos“, – sako R. Karavaitienė.
Ji taip pat akcentuoja punktualumo svarbą. „Internete kamščių juk nebūna, taigi vėlavimas, kaip ir realiame gyvenime, pliusų neprideda. Pokalbiui prie ekrano turėtumėte sėsti ne likus minutei, o dešimčiai ar penkiolikai, kad spėtumėte susikaupti, nusiraminti“, – pataria ji.
Pasak ekspertės, tokie dalykai gali atrodyti smulkmenos, tačiau jie sudaro pirmąjį įspūdį apie kandidatą ir jo požiūrį į darbo paiešką.
Pasiruošti nuotoliniam darbo pokalbiui galima ir pasinaudojus nemokamais projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymais „Inovatyvus savęs pristatymas“. Šiuose internetiniuose mokymuose suteikiamos žinios, kaip susikurti patrauklų gyvenimo aprašymą (CV) arba panaudoti raiškaus turinio priemones. Kursų metu dalyviai internete ieško tinkamų pavyzdžių ir pagal juos kuria savo originalius gyvenimo aprašymus bei mokosi kurti vaizdo įrašus.
Gyvi pokalbiai niekur nedings
R. Karavaitienės teigimu, nuotolinių darbo pokalbių pliusas, kaip ir kitų nuotolinių paslaugų – laiko sutaupymas. Pavyzdžiui, seniau būtų tekę iš Kauno važiuoti darbo pokalbiui į Vilnių, kai dabar pakanka įsijungti kompiuterį. „Dažnu atveju geriausi kandidatai yra jau dirbantys žmonės, kuriems sudėtinga susiderinti darbo pokalbio laiką, nes dienos metu jie dirba. Tai šiomis aplinkybėmis atsirado daugiau galimybių laiko prasme organizuoti darbo pokalbius“, – pastebi ji.
Nepaisant nuotolinių darbo pokalbių privalumų, darbo atrankos ekspertė prognozuoja, kad gyvi pokalbiai neturėtų prarasti aktualumo – mat jie duoda kur kas daugiau informacijos apie potencialų darbuotoją. „Psichologiškai visgi lengviau pajusti kandidatą susitikus gyvai. Be to, dar iki tiesioginio darbo pokalbio egzistuoja daugybė elementų, kurie suteikia informacijos apie kandidatą. Pavyzdžiui, atvykimas į biurą: ar lengvai rado ar ne, vėlavo ar nevėlavo – tokie dalykai rodo pasiruošimą, sąmoningumą, orientaciją laike ir erdvėje. Kaip kandidatas elgiasi laukiamajame, nervinasi ar ne, koks yra rankos paspaudimas, kokia neverbalinė kalba pokalbio metu – visos šios informacijos, bendraujant nuotoliniu būdu, netenkama“, – atskleidžia darbo rinkos ekspertė.
Dėl šių gyvo pokalbio pliusų ji laikosi nuomonės, kad ateityje, kai situacija stabilizuosis, įmonės vis tik taikys įvairius būdus ir gyvi susitikimai tikrai vyks. „Be to, žmonės tikrai pasiilgsta gyvo bendravimo ir socializacijos, taigi mažai tikėtina, kad gyvi pokalbiai bus visiškai eliminuojami iš darbuotojų paieškos proceso“,– tikina ji.
Ieškoti darbo ragina visame pasaulyje
R. Karavaitienės nuomone, nors nuotoliniai darbo pokalbiai išpopuliarėjo adaptuojantis prie karantino aplinkybių, tokią tendenciją buvo galima pastebėti ir anksčiau. Dėl globalizacijos proceso ir tarptautinių įmonių Lietuvoje įsikūrimo darbo pokalbiai nuotoliniu būdu vykdavo tais atvejais, kuomet tiesioginis darbdavys būdavo įsikūręs kažkur užsienyje. „Todėl ieškantiems darbo mes vis kartojame – pažiūrėkite į darbo rinką plačiau, neapsiribokite vietove, kurioje gyvenate, jums atviras visas pasaulis, darbo galite ieškoti bet kur“, – pataria įsidarbinimo ekspertė.
Ji taip pat skatina bet kokio amžiaus žmones įgusti naudotis technologijomis. „Visgi technologijų išmanymas, kompiuterinis raštingumas yra vienas svarbiausių dalykų šiuolaikinėje darbo rinkoje, niekur nuo to nepabėgsi. Be to, iš patirties galiu pasakyti, jog skaitmeninis raštingumas ne tiek priklauso nuo amžiaus, kiek nuo požiūrio – mokytis niekada nevėlu“, – sako ji.
Mokytis visą gyvenimą bei įgyti žinių apie skaitmeninį raštingumą įvairaus amžiaus žmones skatina ir Lietuvoje jau dvejus metus veikiantis e. skautų tinklas, vienijantis beveik 1,6 tūkst. skaitmeninių žinių turintį 14–29 metų amžiaus jaunimą. „Jauni žmonės, kuriems naudojimasis technologijomis ir įvairiausiais prietaisais – nuo kompiuterio iki telefono ar planšetės – yra natūralus dalykas, puikūs konsultantai tiems gyventojams, kurie dar tik pradeda naudotis technologijomis ir žengia pirmuosius žingsnius skaitmeniniame pasaulyje“, – teigia projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.
Šiuo metu e. skautai konsultuoja „Facebook“ grupėje „#Prisijungusi Lietuva pataria ir konsultuoja“ – įprastos konsultacijos bibliotekose dėl karantino ribojimų yra sustabdytos. Nepaisant to, A. Ruseckis primena, kad jungtis prie e. skautų galima jau dabar. „Tam pakanka užsiregistruoti svetainėje www.prisijungusi.lt, susipažinti su ten esančia informacija apie e. skautų veiklą, atlikti testą ir parsisiųsti e. skauto pasą. Su juo, pasibaigus ribojimams, tereikės nuvykti į artimiausią biblioteką ir, susitarus su bibliotekininku, pradėti e. skauto veiklą“, – paaiškina e. skautų veiklos koordinatorius.