Vis dažniau pasigirsta kalbos apie kibernetinį saugumą, tapatybės vagystes ir nutekinamą informaciją, tačiau, kaip sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Gabija Ščiukauskaitė, mokanti įmonių darbuotojus saugiai elgtis internete, retas žino, kaip atrodo saugus slaptažodis ir ar kodėl nereikėtų skubėti atidaryti gautos nuorodos. „Atrodo, kad tai turėtų būti žinoma visiems, tačiau patirtis rodo, jog dar daug kur turime tobulėti“, – įsitikinusi ji.
Patiki reklama ir įtartinais laiškais
G. Ščiukauskaitė sako, kad kalbėti apie saugumą internete šiandien yra būtina dar prieš pradedant mokytis kompiuterinio raštingumo. „Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nėra rimta, bet saugumas internete svarbus tiek jungiantis prie asmeninio elektroninio pašto, tiek prie bet kurios darbovietės paskyros. Tai prasideda nuo slaptažodžio ir apima daugybę kitų aspektų: tiek gaunamus brukalus, tiek nuorodas ar sukčių siunčiamus laiškus.
Daugelis žmonių nuoširdžiai nustemba, jog jų susikurtas slaptažodis gali būti lengvai įveikiamas programišiams. Tarsi apie saugumą internete žmonės yra girdėję, bet daug kas jiems atrodo ne iki galo aišku ar suprantama, kodėl reikia daryti vienaip ar kitaip. Ne iki galo suvokiamas ir pats pavojaus mastas“, – pasakojo lektorė ir pridūrė, kad dažniausiai iš įmonių darbuotojų sulaukia klausimo, kaip atskirti nuorodą, kurios atidaryti nereikėtų.
Tačiau lektorė nelinkusi kritikuoti vyresnio amžiaus darbuotojų ir nors jiems daugiausiai sunkumų kyla naudojantis įvairiais prisijungimais, valdžios vartais, vyresnės darbuotojų kartos atstovai neretai geba kritiškai įvertinti gaunamus brukalus, atskirti reklamą ar sukčių siunčiamą informaciją.
„Kalbant apie darbuotojų amžių, išsiskiria įgūdžiai. Jaunesnio amžiaus darbuotojai tarsi instinktyviai gali prisijungti, naudotis įvairiomis paslaugomis, tačiau jie sunkiau geba kritiškai įvertinti gaunamus laiškus. Na, o kaip pavyzdį pateikus, pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar banko vardu siųstą, tačiau netikrą laišką, ne visada patikrina informaciją ir yra linkę tikėti pavadinimu“, – pastebi projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė.
Kaip rodo nemokamus skaitmeninių įgūdžių mokymus jau ne pirmus metus rengiančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai, iš daugiau kaip 103 tūkst. mokymų dalyvių net 52 proc. yra dirbantys asmenys. Daugiausiai tobulėti mokantis skaitmeninių įgūdžių panoro 51–65 metų amžiaus grupėje esantys mokymų dalyviai, kuriems, anot darbdavių, neretai trūksta kompiuterinio raštingumo žinių.
Saugaus slaptažodžio formulė
Kalbėdama apie tai, kaip susikurti saugų slaptažodį ir taip apsaugoti savo asmeninius ar darbovietės duomenis, G. Ščiukauskaitė sako, kad svarbu pasitikrinti, ar jūsų slaptažodis nebus lengvai įveikiamas, siekiant pasinaudoti asmeniniais duomenimis. Saugus slaptažodis paprastai pasižymi tuo, kad jame yra naudojamos mažosios ir didžiosios raidės, naudojami įvairūs simboliai ir skaičiai, o tokios raidės kaip „i“ gali būti pakeičiamos panašiais skaičiais, pavyzdžiui, „1“.
„Visuomet patariu slaptažodžio nesižymėti kompiuteryje ar užrašų knygelėje. Tai tiesiog nėra saugu. Tačiau norėdami susikurti tikrai saugų slaptažodį, galite pasirinkti žodį, kurį tikrai prisiminsite. Pavyzdžiui, galime panaudoti žodį „namas“.
Pagalvokite, kokį skaičių galite pasitelkti, kad prisimintumėte jį lengviau? Jei, pavyzdžiui, jūsų įmonėje yra 50 darbuotojų, galime pasitelkti šį skaičių, tuomet pridėti simbolį ir gausime saugų slaptažodį, kuris atrodys taip: „50n@mas05”. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip galite apsaugoti savo duomenis. Naudojantis šiuo principu galima susikurti ir kur kas stipresnių slaptažodžių“, – formule, kuri padės susikurti saugų slaptažodį, pasidalijo pašnekovė.
Pati G. Ščiukauskaitė yra įsitikinusi, kad nors daugelis darboviečių savo darbuotojams aiškina apie saugų elgesį internete ir skaitmeninį raštingumą, informacija dažnai pateikiama netinkamai ir per baimes. Dažnu atveju, anot jos, nesuprasdami to reikšmės, darbuotojai ne tik neskiria dėmesio tiek savo, tiek įmonės informaciją apsaugančių slaptažodžių saugumui, tiek internete elgiasi neapdairiai.
Viską vertinkite kritiškai
Mokymus vedanti lektorė sako, kad norint apsisaugoti svarbiausia įsiskaityti ir mokėti vertinti informaciją. Gautame iš pirmo žvilgsnio tarsi iš kolegos laiške apgaulę gali išduoti klaida elektroninio pašto adrese ar kitas ženklas, kuris parodys, kad laiškas atėjo ne iš kolegos, o sukčiaus. Paspaudus iš pažiūros nekaltą nuorodą į jūsų kompiuterį gali būti įdiegtos kenkėjiškos programos, kurios išgauna asmens duomenis, esančius jūsų įrenginyje.
„Svarbiausia prisiminkite, kad viską reikėtų vertinti kritiškai ir aklai nepasitikėti, net jei atrodo, kad laišką atsiuntė VMI, bankas ar kolega. Neretai išgirstu sakant, kad aš esu mažas žmogus, o sukčiams įdomios tik didelės įmonės ir jų informacija, tačiau tai netiesa. Turime jaustis atsakingi už savo turimus duomenis“, – sako G. Ščiukauskaitė.
Iškilus dvejonėms lektorė siūlo neskubėti atidaryti nuorodų ar laiškų, o pasitarti su kolega, įvertinti visus aukščiau išvardintus įspėjamuosius ženklus.
Šią vasarą norintieji įgyti skaitmeninio raštingumo žinių dar gali registruotis į pradedančiųjų mokymų programą paskambinę telefonu 8 620 20961 arba mokytis savarankiškai interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.