Daugybė informacijos internete, ypač socialiniuose tinkluose, atrodo tarsi teisinga, tačiau nebūtinai tokia yra. Melaginga informacija – tai netikri „faktai“, prasimanymai ar klastotės, sukurtos siekiant sąmoningai dezinformuoti ar apgauti skaitytojus. Kaip skelbia „Eurostatas“, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų tikrina klaidinančius ar abejotinus faktus, skelbiamus socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse, ir tai yra mažiausia dalis iš visų ES šalių gyventojų.
Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagingos? Tęsiame kritinio mąstymo patarimų ciklą, kuriuos žinodami ir taikydami galėsite atsispirti netikrai informacijai.
- Patikima žiniasklaida visada nurodo, iš kur gauta skelbiama informacija, skaitytojas tuomet gali pats įsitikinti, ar tikrai yra tokie asmenys ir šaltiniai, ar šie asmenys turi patirtį ir autoritetą šioje srityje.
- Jei nurodomas asmuo išties yra žymus mokslininkas, rašytojas ar politikos veikėjas, galima pasidomėti, kokiomis temomis jis paprastai pasisako ir kokius darbus skelbia. Jei jo nuomonė žiniasklaidoje pernelyg skiriasi nuo šio konteksto, gali būti, kad ji suklastota arba neteisingai interpretuojama.
- Straipsnyje nurodyti informacijos šaltiniai taip pat turi būti patikimi, geriausia, jei galima rasti kelias patikimas tą pačią informaciją skelbiančias naujienų svetaines.
- Jei nurodytoje svetainėje taip pat skelbiama skandalinga, akivaizdžiai propagandinė ir šališka informacija, tai tokia svetaine pasitikėti negalima.
- Įtarimus taip pat kelia ir straipsniai, kuriuose kritikuojama nepateikiant argumentų.
Daugiau kritinio mąstymo patarimų rasite čia.