Pradėjus rengti skaitmeninio raštingumo mokymus, Kirdeikių bendruomenė ėmė bendrauti dar glaudžiau, o biblioteka tapo tikru gyventojų traukos centru. Taip pasakojo Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos filialo Kirdeikiuose bibliotekininkė Loreta Cigelskienė, šiemet įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.
Kirdeikiai – gana toli nuo Utenos nutolęs miestelis, esantis visai šalia Ignalinos rajono. Todėl nieko nuostabaus, kad čia veikiančioje bibliotekoje lankosi abiejų rajonų gyventojai, o vasaros metu – ir šiose apylinkėse atostogaujantys poilsiautojai.
Lankytojus konsultavo ir karantino metu
Kaip ir visoje šalyje, galiojant karantinui Kirdeikiuose veikiantis A. ir M. Miškinių bibliotekos filialas neaptarnavo lankytojų fiziniu būdu, tačiau L. Cigelskienė kone kas dieną sulaukdavo jų skambučių. Ir ne tik dėl galimybės pasiskolinti knygų – daugelis vietos gyventojų prašydavo pagalbos, susijusios su šiuolaikinėmis technologijomis.
„Vienas pamiršo slaptažodį, kitas nebeprisimena, kaip įsijungti reikalingą programą. Smagu buvo žmonėms padėti bent telefonu. Apskritai, mūsų bendruomenės atstovai informacinių technologijų srityje tikrai nebėra pradžiamoksliai, todėl atėjus rudeniui tęsime skaitmeninių įgūdžių kursus pažengusiems“, – pasakojo bibliotekininkė.
Kirdeikių bibliotekoje nuo 2002 metų dirbanti L. Cigelskienė šįmet buvo pripažinta viena iš dešimties aktyviausių apskričių bibliotekininkių – tokio įvertinimo moteris sulaukė iš asociacijos „Langas į ateitį“, vykdančios projektą „Prisijungusi Lietuva“.
Pradžioje tarėsi su bendruomene
Kai L. Cigelskienė pradėjo dirbti Kirdeikiuose, čionykštėje bibliotekoje net nebuvo kompiuterių. Jiems atsiradus klaviatūras ir ekranus pirmiausia užgulė vaikai, o netrukus galimybėmis įgyti kompiuterinio raštingumo įgūdžių susidomėjo ir vyresni žmonės.
Prieš projekto „Prisijungusi Lietuva“ startą bibliotekininkė surinko vietos bendruomenę ir paklausė, ar šių kursų jiems reikia. Atsakymas buvo teigiamas, todėl Kirdeikių gyventojai prisijungė nuo pat projekto pradžios.
Pasak bibliotekininkės, senjorams aktualiausia registruotis pas gydytojus, susipažinti su elektroniniais receptais ir panašiais su gydymu susijusiais klausimais. Kai kurių vaikai išvažiavę į užsienį ir tėvams nupirkę arba planšetinius kompiuterius, arba išmaniuosius telefonus, bet žmonės jais naudotis nemokėjo, nes tiesiog nei vaikai, nei anūkai neturi galimybių pamokyti.
„Kai vyko „Senjorų dienos internete“, kas dieną išklausydavome tiesiogines transliacijas, o paskui imdavomės kompiuterinio raštingumo pradžiamokslio. Žmonės nerimavo, ar sugebės net įsijungti kompiuterį. Tačiau susipažino, pradėjo mokytis, sužinojo, kas yra pelė ar klaviatūra.
Vėliau pažengusieji mokėsi toliau. Buvo svarbu ir išmokti naudotis elektronine bankininkyste, nors daugelis pradžioje net nesuprato, kas tai yra. Džiugu, kad iš tų besimokiusiųjų yra ir toliau sėkmingai besinaudojančių skaitmeninėmis technologijomis. Aišku, dažnas jų ateina pasiklausti, pasitikrinti, ar gerai daro”, – pasakojo bibliotekininkė.
Kursai padėjo įsidarbinti
L. Cigelskienei ypač smagu, kad skaitmeninio raštingumo pamokos kai kuriems vietos žmonėms netgi padėjo pakeisti savo gyvenimus.
Antai dvi projekte dalyvavusios moterys, peržengusios 50 metų amžiaus ribą, ilgokai neturėjo darbo. Tačiau įgijusios skaitmeninių įgūdžių įsidarbino – viena pradėjo dirbti netoliese esančiame medelyne, kita parduotuvėje.
„Viena jų paskambino ir džiaugėsi –„nepatikėsi, susiradau darbą“. Tai suprantama, nes turint skaitmeninio raštingumo pagrindus tai yra daug lengviau, juk šiais laikais jų reikia kone visur”, – pasakojo bibliotekininkė.
Jos teigimu, dalyvaudama šiuose projektuose tobulėja visa vietos bendruomenė, kurią sudaro daugiausia vyresnio amžiaus žmonės.
„Besimokančių poreikiai keičiasi. Anksčiau atėję prašydavo surasti kokį nors dokumentą, nes nežinojo, kur jo ieškoti. Dabar jau konkrečiai nurodo, kokią pažymą reikia atspausdinti, nes ne visi turi namuose spausdintuvus. Žino, kur ir ko ieško.
Pati bendruomenė irgi tapo draugiškesnė, nes susirenka ne tik pasimokyti, bet ir tiesiog pabendrauti. Atsineša ir rankdarbių parodyti, ateina tiesiog pasikalbėti apie perskaitytą knygą. Pati biblioteka dabar nėra tik pastatas su knygomis, tai – žmonių bendravimo ir mokymosi vieta”, – sakė L. Cigelskienė.