Aktualijos

Šį rudenį vėl siūloma įvairių mokymosi galimybių senjorams, norintiems plačiau susipažinti su skaitmeninėmis technologijomis.

Už lango prastas oras, o darbai sode ir darže jau baigti? Puiki galimybė laisvalaikį praleisti prie knygos ar gilinant savo skaitmenines žinias, kurios šiais laikais padeda tvirčiau jaustis besikeičiančiame pasaulyje!

Išmanusis telefonas nenusileidžia kompiuteriui, – juo galima ne tik naršyti internete, tvarkyti savo paštą ir pasižymėti įvykius kalendoriuje, bet ir parsisiųsti bet kurią iš tūkstančių jam pritaikytų programėlių, padedančių atlikti įvairias kasdienes ar darbo užduotis.

Internete gausu informacijos, kuri atrodo tarsi teisinga, tačiau tokia nėra. Ypač sunku atskirti tiesą nuo netiesos socialiniuose tinkluose, kur melaginga informacija gali būti skleidžiama dešimtyse ir šimtuose netikrų, suklastotų paskyrų, sukurtų siekiant sąmoningai dezinformuoti interneto vartotojus.

Lietuvos nacionalinės skaitmeninės koalicijos svetainėje pateikiama daug sėkmingai įgyvendintų projektų ir iniciatyvų pavyzdžių, skaitmeninių strategijų, mokymosi išteklių ir kitos skaitmeninių gebėjimų ugdymui naudingos informacijos.

Kaip skelbia Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 m. visi namų ūkiai su vaikais turėjo interneto prieigą, bendrai asmeninius kompiuterius namuose turėjo 80 proc., o interneto prieigą – 88 proc. namų ūkių.

Labai svarbu skaitmeninėje erdvėje elgtis saugiai, sugebėti laiku atpažinti netikrą informaciją bei įtartiną elgesį.

Ar žinote, kad apie 5 proc. socialinių tinklų paskyrų būna netikros, apsimestinės ar suklastotos? Vien feisbuke kiekvieną mėnesį aptinkama ir panaikinama vidutiniškai po pusę milijardo netikrų paskyrų!

Kaip praneša Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Europos Komisijos (EK) kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą Europos Sąjungos vidurkį. Kaip ir pernai,  Lietuva šiemet užėmė 14-tą vietą, jos DESI indeksas įvertintas 52,7  balo, tuo tarpu ES vidurkis yra 52,3 balo.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė, kad per 2022 m. II ketvirtį interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 296 pranešimus apie draudžiamą skleisti ir neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete.

Kviečiame visus parsisiųsti šią programėlę ir linksmai pasitikrinti savo žinias apie saugų elgesį internete! Programėlėje susipažinsite su penkiomis aktualiomis saugesnio interneto temomis, kiekvienai temai pateikiama informacinė medžiaga, praktinės užduotys bei įvairūs žinių pasitikrinimo būdai.

Tikriausiai kiekvienas esame gavę elektroninių laiškų, kuriuose dėstoma kokia nors idėja, Rytų išmintis, pateikiami patrauklūs gamtos vaizdai, įtikinamai prašoma paramos, įspėjama apie „pavojingą virusą“, ir būtinai reikalaujama tokius laiškus persiųsti visiems jūsų pažįstamiems. Kartais netgi būna žadama, kad jums persiuntus tokį laišką, vaikai ar gyvūnai gaus tam tikrą paramą.

Aštuoni Lietuvos nacionalinės atrankos nugalėtojai įgijo teisę prestižiniuose „Pasaulio viršūnių apdovanojimuose“ („World Summit Awards“, WSA) varžytis su nominantais iš viso pasaulio, pristatyti savo idėjas, o sėkmės atveju - jie bus kviečiami į iškilmingą apdovanojimų ceremoniją WSA Pasauliniame kongrese, kuris ateinančių metų kovą vyks Meksikoje.

2021–2027 m. ES fondų investicijų programos ir plano „Naujos kartos Lietuva“ informacinėje svetainėje www.esinvesticijos.lt pateikiama visa išsami informacija apie ES finansuojamas investicijas potencialiems pareiškėjams, projektų vykdytojams, partneriams, kitoms suinteresuotoms grupėms ir visuomenei.

Internetinės parduotuvės – puikus būdas apsipirkti negaištant laiko didžiuliuose prekybos centruose ieškant reikalingos prekės ir stumdantis tarp daugybės kitų pirkėjų. Įsigytos prekės be jokių rūpesčių per keletą dienų pristatomos pirkėjo nurodytu adresu ar į paštomatus, dažnai galima pasirinkti netgi nemokamą pristatymą. Tai labai patogu gyvenantiems toliau nuo prekybos centrų. Be to, internetu kitų šalių elektroninėse parduotuvėse ir prekyvietėse galima įsigyti tokių prekių, kokių pas mus visai nebūna.

Internetas yra tokia vieta, kur informacijos ieško ne tik žingeidūs piliečiai, bet ir vagys bei įsilaužėliai. Socialiniais tinklais Lietuvoje naudojasi dauguma šalies gyventojų. Daugelis vartotojų savo paskyrose skelbia nemažai informacijos apie save – gyvenamosios vietos duomenis, nuotraukas ir artimiausius planus, iš kurios įsilaužėliai gali įvertinti jų turimus vertingus daiktus bei planuoti tinkamiausią laiką vagystei.

Jau daugiau nei metus Nacionalinės skaitmeninės koalicijos (NSK) svetainėje skelbiama įmonėms, švietimo organizacijoms bei gyventojams naudinga informacija apie skaitmeninių įgūdžių tobulinimo galimybes Lietuvoje bei visoje Europos Sąjungoje. Svetainė skirta visiems, ieškantiems informacijos, švietimo partnerių ar išteklių skaitmeninių įgūdžių ugdymo srityje. Čia patirtimi ir žiniomis dalijasi NSK nariai, šalies organizacijos, skelbiama aktuali Europos Komisijos informacija apie įgūdžių tobulinimo programas, dotacijas bei strategijas.

Šiandien daugelį kasdienių reikalų, susijusių su valdžios institucijomis ir įstaigomis, galima sutvarkyti internetu. Lietuvoje pagrindinė viešųjų paslaugų internetinė svetainė – Elektroniniai valdžios vartai (www.epaslaugos.lt). Čia galima užsisakyti įvairias pažymas, deklaruoti gyvenamąją vietą, įregistruoti verslą ir atlikti dar daug kitų formalumų, taip taupant savo laiką.

Mūsų telefonuose yra labai daug asmeninės ir privačios informacijos – šeimos nuotraukų, adresatų duomenų, interneto prisijungimų, e. pašto žinučių, socialinių tinklų susirašinėjimų, dokumentų ir pan. Pabandykime įsivaizduoti, kad šią informaciją praradome visiems laikams arba kad ji pateko į piktavalių rankas. Būtų tikra katastrofa, ar ne?

Beveik visi žmonės yra linkę informacijos spragas užpildyti savo patirtimi ir nuomone, gandais bei spėlionėmis, o prie to dažnai dar prisideda nuomonės formuotojai bei informacinio karo ir propagandos specialistai, kurie melagienas skleidžia labai įtikinamai. Todėl tai, kas pateikiama kaip faktai, reikėtų tikrinti keliuose šaltiniuose.

Jau daugiau kaip dešimtmetį piliečiams skirta skaitmeninių gebėjimų programa („DigComp“) visoje ES ir už jos ribų padeda apibrėžti skaitmeninius gebėjimus, formuoti skaitmeninių įgūdžių politiką, rengti mokymo programas ir vertinti skaitmeninius įgūdžius tiek švietimo srityje, tiek darbo rinkoje. Po šio atnaujinimo „DigComp“ programa toliau atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant ambicingų ES Skaitmeninio dešimtmečio ir skaitmeninės politikos kelrodžio nustatytų tikslų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) praneša, kad žalingam turiniui internete aptikti sėkmingai pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas. Nuo šių metų pradžios, bendrovės „Oxylabs“ sukurta dirbtiniu intelektu paremta priemone patikrinta daugiau nei 288 tūkst. lietuviškų interneto svetainių, o jose aptiktas galimai draudžiamas ar žalingas turinys perduotas įdėmiau įvertinti RRT specialistams.

Bene saugiausia visiems prieinama asmens tapatybės patvirtinimo priemonė yra elektroninis parašas. E. parašu galima ne tik pasirašyti elektroninius dokumentus, bet jis gali padėti ir prisijungti prie visų valdžios institucijų paslaugų, pavyzdžiui, norint užsiregistruoti vizitui pas gydytoją, deklaruoti gyvenamąją vietą ar iš savivaldybės administracijos gauti kokią nors pažymą.

Socialiniai tinklai yra palankiausia terpė sukčių naudojamai socialinei inžinerijai, plisti melagienoms, ir nors patys tinklai rūpinasi vartotojų saugumu ir su tuo kovoja, juose sukuriama dešimtys tūkstančių netikrų, apsimestinių paskyrų. Todėl socialiniuose tinkluose reikia elgtis apgalvotai.

Š. m. kovo 14 – balandžio 14 d. Lietuvoje vyko europinės akcijos „Skaitmeninė savaitė 2022“ veiklos. Penkios akcijos savaitės Lietuvos gyventojus kvietė pasitikrinti savo skaitmenines žinias, sužinoti daugiau ir tobulinti skaitmeninius gebėjimus.

Šiandien kaip niekad svarbu kritiškai vertinti informaciją, lydinčią Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Nors Europos Sąjungoje uždraustos pagrindinių Kremliaus propagandos kanalų, kurstančių karą ir neapykantą, transliacijos, tačiau dezinformacijos ir melagienų gausu socialiniuose tinkluose, pasitaiko jų ir vietinėje žiniasklaidoje. Šįkart pristatome „EUvsDisinfo“ svetainę.

Šiandien tvarkant kasdienius reikalus nebereikia keliauti į valdžios įstaigas – daugeliu dalykų galime pasirūpinti neiškėlę kojos iš namų. Nemenka dalis kasdienio gyvenimo jau vyksta internete, tad nuo gyvenimo neatsilieka ir valdžios institucijos, perkėlusios didžiąją dalį savo teikiamų paslaugų į skaitmeninę erdvę ir taip padarydamos viešąsias paslaugas lengvai prieinamas visiems gyventojams.

Skaitmeninėje erdvėje kiekvienas mūsų gali susidurti su įvairiausiais žmonėmis. Kai kurie iš jų siekia savo tikslų pasinaudodami kitų asmenų smalsumu, nekantrumu, godumu ar kitomis žmogiškosiomis savybėmis. Vienas iš tokių socialinės inžinerijos metodų yra mėginimas priblokšti žmogų netikėta žinia ir priversti jį daryti neapgalvotus dalykus.

Kaip praneša IVPK, pasaulinio, Jungtinių Tautų globojamo, skaitmeninių inovacijų konkurso „World Summit Awards“ (WSA)  nugalėtojų sąraše šiemet net du lietuvių sukurti sprendimai. Išskirtinio pasaulinės žiuri dėmesio ir nugalėtojų titulo Švietimo ir mokymosi kategorijoje sulaukė paauglių mokymui programuoti skirta sistema „Angis“ (angis.lrt.lt), o Skaitmeninės valdžios ir piliečių įtraukties kategorijoje – viešosios politikos duomenų analizės ir informavimo  sprendimas ManoSeimas.lt.

Nors fotografuoti labai paprasta, - pakanka nutaikyti ir paspausti fotoaparato ar telefono mygtuką, tačiau ne tik dokumentines, bet ir įdomesnes menines nuotraukas padarysite susipažinę su kompozicijos pagrindais, pradėję naudotis sudėtingesniais nustatymais, sužinoję, kaip nuotrauką pagyvina apšvietimas, kaip galima vaizdui suteikti norimą gylį ir paskatinti žiūrovą ilgiau į ją įsižiūrėti.

2021 m. Europos Komisijos duomenimis, šiandien skaitmeniniai įgūdžiai būtini 90 proc. darbų. Siekdama padėti įgyti jų visų amžiaus grupių žmonėms, asociacija „Langas į ateitį“ jau nuo 2010 m. koordinuoja kasmet Lietuvoje vykstančią europinę akciją „Skaitmeninė savaitė 2022“. Šiais metais akcija išsiplėtė į penkias savaites ir vyks kovo 14 –  balandžio 14 d.

Skaitmeninėje erdvėje, kaip ir realiame gyvenime, dažnai susiduriame su socialine inžinerija, kai bandoma pasinaudoti žmonių psichologijos ypatybėmis. Įvairios reklamos siūlo trumpalaikes nuolaidas, ragina skubiau pirkti, apsispręsti daug negalvojus. Kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagingos? Tęsiame kritinio mąstymo patarimų ciklą.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pranešė, kad 2021 metais interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo net 3558 pranešimus apie draudžiamą ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį internete. Tai iki šiol didžiausias tokių pranešimų skaičius, 2,6 karto viršijantis buvusį 2020 m. Per praėjusius metus RRT specialistai ištyrė daugiau nei pusantro tūkstančio pasitvirtinusių pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus ir apie šiuos pažeidimus informavo kitų šalių interneto karštąsias linijas, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE nares.

Daugybė informacijos internete, ypač socialiniuose tinkluose, atrodo tarsi teisinga, tačiau nebūtinai tokia yra. Melaginga informacija - tai netikri „faktai“, prasimanymai ar klastotės, sukurtos siekiant sąmoningai dezinformuoti ar apgauti skaitytojus. Kaip skelbia „Eurostatas“, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų tikrina klaidinančius ar abejotinus faktus, skelbiamus socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse, ir tai yra mažiausia dalis iš visų ES šalių gyventojų.

Per pastaruosius keletą metų internetas tapo būtina priemone kasdienėms veikloms atlikti – naudodamiesi internetu mes mokomės, dirbame, bendraujame, leidžiame laisvalaikį. Tačiau, šalia visų naudingų dalykų, virtualioje erdvėje susiduriame ir su pavojais – auga sukčiavimo internetu mastai, skelbiamas žalingas nepilnamečiams turinys, plinta elektroninės patyčios, tampa lengviau prarasti savo asmens duomenis, prie ekranų praleidžiame reikšmingą dienos dalį.

Kaip ir realiame pasaulyje, skaitmeninėje erdvėje susiduriame su įvairiausiais žmonėmis. Tik interneto anonimiškumas sudaro didesnes galimybes apsimesti kitu asmeniu, skleisti netikrą informaciją, išvilioti duomenis, gundo elgtis neetiškai. Todėl labai svarbu skaitmeninėje erdvėje elgtis saugiai, sugebėti laiku atpažinti netikrą informaciją bei įtartiną elgesį.