Aktualijos

2022 metais Vilniuje duris atverti turėtų pirmasis šalyje STEAM centras, kuris sieks populiarinti gamtos ir tiksliuosius mokslus. Nors jame įsikurs net 8 laboratorijos, kurios bus atviros moksleiviams, centras taip pat rūpinsis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei suteiks galimybes čia dirbti mokslininkams. STEAM, apimantis gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, į švietimo sektorių atneša integruotą mokymąsi, kur įgyjamas žinias siekiama iškart pritaikyti praktiškai.

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Dėl COVID-19 pandemijos didžioji dalis moksleivių ir studentų Europoje pavasarį užvėrė mokyklų bei universitetų duris bei persikėlė mokytis į namus. Prasidėjus mokymuisi nuotoliniu būdu kilo karštos diskusijos apie nepakankamus mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Šiemet paskelbti „Eurostat“ duomenys atskleidė, kad 80 proc. 16-24 metų jaunuolių Europos Sąjungoje (ES) turi bazinius ar aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius.

Nugaros skausmai yra viena iš dažniausių nedarbingumo priežasčių. Amerikos chiropraktikų asociacijos duomenimis, pusė darbingo amžiaus amerikiečių teigia patiriantys nugaros skausmus. Kad vis daugiau sėdimą darbą dirbančių žmonių skundžiasi tokiais negalavimais, pritaria ir mūsų šalies sveikatos specialistai ir sako, kad tokių problemų dažnu atveju galima išvengti išmokus sėdėti taisyklingai ir daugiau judant.

Netylant kalboms, kad netrukus gali pasikartoti pavasarinis nuotolinio mokymosi scenarijus, kibernetinio saugumo ekspertai ragina mokyklų bendruomenes, moksleivius bei jų tėvus pasirūpinti, kad nuotolinės pamokos netaptų galimybe internetiniams nusikaltėliams. Specialistų teigimu, skaitmeniniame amžiuje kibernetinio saugumo principus internete turėtume žinoti bei taikyti taip pat, kaip ir kelių eismo taisykles gatvėje.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų jau 1500! Tikrai džiaugiamės, jog sužadinome jaunuolių norą savanoriškai padėti žmonėms prisijaukinti skaitmenines technologijas. Tačiau vieno pašaukimo atradimas skatina eiti toliau ir nerti į naujus iššūkius. Todėl projekto komanda e. skautus kviečia dalyvauti hakatone ir savo idėjomis kurti Lietuvą.

Penkiolikmetė Auksė Klapatauskytė, prieš metus prisijungusi prie tūkstantinio e. skautų būrio, sako ne tik pralaužusi savo uždarumą, bet ir susiradusi dar vieną įdomų pomėgį – bendrauti su senjorais ir padėti jiems perprasti išmaniųjų įrenginių pasaulį.

Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzhaimerio ligos pradžia. Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.

Įsivaizduokite, kad akimirksniu atsiduriate galingo uragano apsupty, karinio konflikto teritorijoje ar astronautų rengimo centre ir galite savo akimis pamatyti, kas vyksta aplinkui. Tokią galimybę suteikia virtualios realybės žurnalistika, leidžianti žmogui ne tik žiūrėti informacinį reportažą, bet pajusti, kad jis tarsi pats atsidūrė tame reportaže rodomame pasaulyje ir savo akimis mato ten vykstančius įvykius. Tarptautinės televizijos „Al Jazeera“ virtualios realybės dokumentikos studijos „AJ Contrast“ vyresniosios prodiuserės Viktorijos Mickutės teigimu, virtualios realybės žurnalistikos esmė ir yra technologijų panaudojimas įtaigesniems pasakojimams kurti.

Skaitmeniniai įgūdžiai gali praversti visose gyvenimo situacijose. Taip teigia Ringauduose (Kauno r.) gyvenanti Liuda Statkevičienė, kuri naudodamasi vaizdo pokalbiais ne tik gamina patiekalus kartu su užsienyje gyvenančia dukra, bet ir ketina nustebinti anūkę, išmokusi žaisti jos mėgstamiausią kompiuterinį žaidimą.

Naujų įgūdžių įgyti norintys žmonės vis drąsiau kreipiasi pagalbos ir pamažu atsikrato gėdos klausti. Tą parodė liepą bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios visuomenės apklausos rezultatai – palyginti su prieš metus atliktu analogišku tyrimu, 16 proc. daugiau gyventojų drąsiau prašo pagalbos, kurios prireikia naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu.

Projekto „Prisijungusi Lietuva“ bendruomenių nariai jau gali įvertinti įtinklinimo veiklų naudą. Pirmosios bendruomenės įgyvendino savo idėjas, padėsiančias plėtoti jų veiklą naudojant informacines technologijas.

Rietaviškė Virginija Daugertė (25 m.) prisipažįsta, kad visuomet buvo iniciatyvi ir nenustygstanti vietoje, tad sulaukusi pasiūlymo prisijungti prie e. skautų bendruomenės – nedvejojo nė akimirką.

Lietuvoje skaitmeninė atskirtis yra ryški ne tik tarp skirtingų kartų, bet ir tarp didmiesčio bei kaimo gyventojų. Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, interneto prieigą turi 77,7 proc. namų ūkių kaime ir 85,6 proc. didžiuosiuose miestuose. Atskirtis dar ryškesnė vertinant, kiek namų ūkių turi kompiuterius. Kaime tokių yra 70,9 proc., o didmiesčiuose – 82,4 proc. Ūkininkas Kęstutis Varanavičius keičia kaimo gyventojams nepalankią statistiką į savo gyvenimą įsileidęs technologijas.

Pagėgiuose gyvenantis 16-metis moksleivis Paulius Šimkus įsitikinęs, kad jam puikiai pavyko suderinti pomėgį sekti informacinių technologijų naujienas ir galimybę skirti laiko itin prasmingai savanorystei.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš pagrindinių to priežasčių – dauguma moterų vis dar dirba ekonominiams nuosmukiams jautresniame paslaugų sektoriuje. Eurostato duomenimis, šioje srityje dirba 27 proc. visų darbingo amžiaus moterų Lietuvoje. Tuo tarpu technologijų sektorius krizėms yra gerokai atsparesnis, tačiau jame vis dar dominuoja vyrai.

Psichologai nuolat tvirtina, kad ryšiai su kitais žmonėmis mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai yra be galo svarbūs, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar reikalingesni. Deja, padėtį apsunkina tai, kad užmegzti naujas draugystes vyresniame amžiuje tampa kiek sudėtingiau. Tačiau 66-erių kaunietė Valerija Klinavičienė rado būdą įveikti vienišumą, pradėjusi lankyti skaitmeninio raštingumo mokymus ne tik įgijo naujų žinių, bet ir rado geriausią draugę.

Jaukiame Lomių miestelyje Tauragės rajone yra biblioteka, o joje bene kiekvieną pavakarę laiką leidžia Samanta Uselytė ir Justas Naujokas. Šie e. skautai jau beveik metus konsultuoja bendruomenės senjorus skaitmeninio raštingumo klausimais Tauragės r. savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale, savanorystę vadina prasminga veikla ir mano, kad kiekvienas jaunas žmogus turi būti aktyvus ir bendruomeniškas.

Per 2020 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija „Švarus internetas“ gavo 284 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2019 m. II ketv. (gauti 173 pranešimai), pranešimų skaičius padidėjo 64 proc.

Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Geriausiais skaitmeniniais įgūdžiais gali pasigirti Klaipėdos ir Kauno apskritys, o prasčiausia situacija yra Tauragės ir Marijampolės apskrityse.

Registracija į konkursą „Naujasis knygnešys“ baigėsi – visi šių metų nominantai jau skelbiami svetainėje www.naujasisknygnesys.lt.

Pavasarį pasaulį užklupęs koronavirusas buvo nemenkas išbandymas ir bibliotekoms, kurios turėjo skubiai prisitaikyti prie naujos – virtualios realybės. Į internetinę erdvę persikėlę knygų pristatymai, parodos, skaitmeninio raštingumo mokymai jau atgavo „gyvą“ pavidalą, tačiau bibliotekų atstovai užtikrintai prabyla apie tai, kad karantinas buvo puiki veiklos perkėlimo į virtualią erdvę repeticija ir kad šis žingsnis – neišvengiamas.

Kartais tam, kad žmogus įgytų daugiau pasitikėjimo savimi, o jo gyvenimas pasikeistų į geresnę pusę, tereikia labai nedaug, pavyzdžiui, išmokti naudotis kompiuteriu.

Nors panevėžietė Dovilė Židonytė e. skaute tapo tik prieš metus, tačiau toks epitetas jai – ne naujiena. Veikli mergina jau šešerius metus yra tradicinė skautė ir sako, kad šios veiklos viena kitai nemaišo, o turi daug panašumų: abiejose svarbiausia yra pagalba kitam.

Tauragės apskrities, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos konsultantė Asta Andrulienė už aktyvią veiklą diegiant gyventojams skaitmeninius įgūdžius buvo įvertinta asociacijos „Langas į ateitį“ „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu. Nors pati moteris kuklinasi ir sako tiesiog dirbanti mėgstamą darbą, tačiau klausantis Astos akivaizdu, kad savo darbui ir bibliotekoje apsilankantiems žmonėms ji atiduoda visą savo širdį ir energiją.

Dovilų miestelio bibliotekoje septynerius metus dirbanti bibliotekininkė ir mokymų apie skaitmeninį raštingumą lektorė Eligija Žukauskienė sako, kad žmones į šiuos mokymus atvilioja smalsumas ir noras sužinoti, kas naudingo slepiasi po žodžiais „skaitmeninis raštingumas“. Bibliotekininkė už savo aktyvumą prisidedant prie to, kad bendruomenės įgūdžiai šioje srityje būtų kuo geresni, šiemet įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.

Jurgėnų kaimo bibliotekoje 16 metų dirbanti Asta Salučkienė savo vaikystės išmaniosiomis technologijomis juokaudama vadina knygas, kurias visada mėgo skaityti. Ji sako, kad atsiradus skaitmeninėms technologijoms visi turi daugiau ar mažiau mokėti jomis naudotis, todėl stengiasi, kad šių žinių įgytų kiekvienas kaimo bendruomenės narys – ir senjoras, ir darželį lankantis vaikas.

Pradėjus rengti skaitmeninio raštingumo mokymus, Kirdeikių bendruomenė ėmė bendrauti dar glaudžiau, o biblioteka tapo tikru gyventojų traukos centru. Taip pasakojo Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekos filialo Kirdeikiuose bibliotekininkė Loreta Cigelskienė, šiemet įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.

Vaidą Juselytę į biblioteką atvedė savanorystė. Po studijų į Marijampolę grįžusi mergina Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje iš pradžių savanoriavo, vėliau tapo bibliotekininke, o pastaruoju metu yra ir skaitmeninio raštingumo mokymus vedanti lektorė. Kaip sako ji pati, mokymai yra ta sritis, kur būdamas naudingas kitiems naudos gauni ir sau.

Naujųjų Valkininkų gyventojai į Varėnos r. savivaldybės viešąją biblioteką jau seniai nebeina vien tik knygų. Čia jie taip pat deklaruoja pajamas, išmoksta redaguoti išmaniaisiais telefonais darytas nuotraukas, ugdo kitus skaitmeninius įgūdžius. Visa tai vyksta bibliotekininkės Danutės Blažulionienės dėka. Ji kasdien siekia išsikelto tikslo – kad bibliotekoje gerai jaustųsi bet kuris miestelio gyventojas ir kad kuo daugiau jų gebėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

Lietuvoje informacinių technologijų krypčių profesijos yra laikomos vienomis iš populiariausių, informacinių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, daugeliui pavydą kelia ir jiems siūlomas darbo atlygis. Vis dėlto IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų ir tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (3,9 proc.). Informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų skaičius Lietuvoje taip pat auga ganėtinai vangiai ir nesiekia ES vidurkio.

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė buvo viena iš pirmųjų skaitmeninių įgūdžių konsultančių šalyje, karantino metu pradėjusi nuotolinius mokymus ne tik savo rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Taip J. Mačiulienė dar kartą įrodė esanti verta šiemet už skaitmeninio raštingumo mokymus pelnyto prestižinio nacionalinio apdovanojimo, nors pati bibliotekininkė tikina savo darbą dirbanti ne dėl titulų, o dėl savirealizacijos galimybės.

Pagynės gyvenvietė, įsikūrusi Kauno rajone, nuo jūros nutolusi beveik du šimtus kilometrų, tačiau joje galite rasti švyturį. Tiesa, ne įprastą, rodantį kelią laivams, o skleidžiantį žinias ir padedantį gyventojams nepasiklysti skaitmeninių technologijų pasaulyje. Vietos gyventojai švyturiu vadina Pagynės biblioteką, kurioje jau penkerius metus šeimininkauja visada besišypsanti, energinga ir bendruomenės mylima bibliotekininkė Gabija Ščiukauskaitė.

Nors tris mėnesius trukęs karantinas sugriovė daug planuotų renginių Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, tačiau neeilinė situacija dar labiau išryškino čia rengiamų skaitmeninio ugdymo mokymų svarbą. „Pasibaigus karantinui atsirado dar daugiau norinčių mokytis dirbti kompiuteriu ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių žinias“, – pasakoja bibliotekininkė Violeta Mikalauskienė, kuri šiemet buvo įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.