Aktualijos

Vaidą Juselytę į biblioteką atvedė savanorystė. Po studijų į Marijampolę grįžusi mergina Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje iš pradžių savanoriavo, vėliau tapo bibliotekininke, o pastaruoju metu yra ir skaitmeninio raštingumo mokymus vedanti lektorė. Kaip sako ji pati, mokymai yra ta sritis, kur būdamas naudingas kitiems naudos gauni ir sau.

Naujųjų Valkininkų gyventojai į Varėnos r. savivaldybės viešąją biblioteką jau seniai nebeina vien tik knygų. Čia jie taip pat deklaruoja pajamas, išmoksta redaguoti išmaniaisiais telefonais darytas nuotraukas, ugdo kitus skaitmeninius įgūdžius. Visa tai vyksta bibliotekininkės Danutės Blažulionienės dėka. Ji kasdien siekia išsikelto tikslo – kad bibliotekoje gerai jaustųsi bet kuris miestelio gyventojas ir kad kuo daugiau jų gebėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

Lietuvoje informacinių technologijų krypčių profesijos yra laikomos vienomis iš populiariausių, informacinių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, daugeliui pavydą kelia ir jiems siūlomas darbo atlygis. Vis dėlto IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų ir tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (3,9 proc.). Informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų skaičius Lietuvoje taip pat auga ganėtinai vangiai ir nesiekia ES vidurkio.

Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė buvo viena iš pirmųjų skaitmeninių įgūdžių konsultančių šalyje, karantino metu pradėjusi nuotolinius mokymus ne tik savo rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Taip J. Mačiulienė dar kartą įrodė esanti verta šiemet už skaitmeninio raštingumo mokymus pelnyto prestižinio nacionalinio apdovanojimo, nors pati bibliotekininkė tikina savo darbą dirbanti ne dėl titulų, o dėl savirealizacijos galimybės.

Pagynės gyvenvietė, įsikūrusi Kauno rajone, nuo jūros nutolusi beveik du šimtus kilometrų, tačiau joje galite rasti švyturį. Tiesa, ne įprastą, rodantį kelią laivams, o skleidžiantį žinias ir padedantį gyventojams nepasiklysti skaitmeninių technologijų pasaulyje. Vietos gyventojai švyturiu vadina Pagynės biblioteką, kurioje jau penkerius metus šeimininkauja visada besišypsanti, energinga ir bendruomenės mylima bibliotekininkė Gabija Ščiukauskaitė.

Nors tris mėnesius trukęs karantinas sugriovė daug planuotų renginių Plungės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, tačiau neeilinė situacija dar labiau išryškino čia rengiamų skaitmeninio ugdymo mokymų svarbą. „Pasibaigus karantinui atsirado dar daugiau norinčių mokytis dirbti kompiuteriu ar pagilinti skaitmeninių įgūdžių žinias“, – pasakoja bibliotekininkė Violeta Mikalauskienė, kuri šiemet buvo įvertinta „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimu.

Neseniai paskelbtame Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) Lietuva viršijo Europos Sąjungos vidurkį, tačiau giliomis skaitmeninio raštingumo žiniomis mūsų šalies visuomenė pasigirti dar negali – Lietuvos gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai yra prastesni nei ES vidurkis.

Poreikis mokytis visą gyvenimą dabar yra aktualesnis nei bet kada anksčiau, mat technologijos atneša sparčių pokyčių, todėl jei nespėjama keistis kartu su jomis, tampama visuomenės atsiskyrėliu ir gyventi darosi nejauku. Technologinė pažanga taip pat padarė didžiulę įtaką tam, kad kai kurių žmonių kvalifikacija šiandien nebėra aktuali – žmonės su tuo turi susitaikyti arba keistis, pavyzdžiui, mokytis kažko naujo ar persikvalifikuoti. Tačiau Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ duomenys rodo, kad visą gyvenimą besimokančių gyventojų Lietuvoje yra bene dvigubai mažiau nei kitose ES šalyse.

Dažnas mėgsta pasiskųsti, kad jiems trūksta laiko sau, o ką jau kalbėti apie savanorišką veiklą. Tačiau 24-erių metų trijų vaikų mama Dovilė Rutkauskienė iš Kazlų Rūdos kalba priešingai – augindama vaikus ir savarankiškai keisdama savo profesiją ji dar randa kelias valandas per dieną padėti senjorams perprasti technologijų pasaulį.

Naujųjų Valkininkų gyventojai į Varėnos r. savivaldybės viešąją biblioteką jau seniai nebeina vien tik knygų. Čia jie taip pat deklaruoja pajamas, išmoksta redaguoti išmaniaisiais telefonais darytas nuotraukas, ugdo kitus skaitmeninius įgūdžius. Visa tai vyksta bibliotekininkės Danutės Blažulionienės dėka. Ji kasdien siekia išsikelto tikslo – kad bibliotekoje gerai jaustųsi bet kuris miestelio gyventojas ir kad kuo daugiau jų gebėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais.

Septyniolikmečio vilniečio Žygimanto Mazėčio gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Mokykloje jis nepraleidžia nė vienos technologijų pamokos, laisvalaikiu gilinasi į įvairias elektronikos ir programavimo subtilybes, domisi pasaulinėmis technologijų naujovėmis, kartu su bendramoksliais yra įkūręs įmonę, siūlančią inovatyvius gaminius. Jaunuolis drąsiai imasi ir savanoriškos veiklos. Žygimantas tapo e. skautu ir karantino metu socialiniame tinkle „Facebook“ patarinėjo senjorams, kaip išsirinkti tinkamiausią išmanųjį įrenginį, ir padėjo perprasti jų funkcijas.

Lietuvoje 84 proc. moksleivių mokyklose naudojasi internetu mokymo tikslais, o per pamokas dažniausiai ieško informacijos ir naudoja tekstų rengimo programą, rodo naujausias Europos Komisijos iniciatyva atliktas skaitmeninių technologijų naudojimo švietimo sistemoje tyrimas. Tačiau į pabaigą einant mokslo metams, kuriuos šiemet pakoregavo nuotolinis mokymasis, vis daugiau mokytojų užsimena apie tai, kad ne visi moksleiviai gali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais.

Nuo birželio 1 d. šalies bibliotekose po daugiau kaip dviejų mėnesių pertraukos vėl prasideda „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymai šalies gyventojams. Juos ketinama pradėti palaipsniui, atsižvelgiant į kiekvienos bibliotekos galimybes priimti norinčius mokytis ir laikantis visų saugumo reikalavimų.

Skirtingas kartas dažnai mėgstama priešinti, tačiau aštuoniolikmetis Germantas Rutkauskas iš Alytaus nesupranta, kodėl. Jo manymu, pakanka būti draugišku ir nuoširdžiu, atsikratyti išankstinio neigiamo nusiteikimo, o bendrą kalbą galima atrasti su kiekvienu žmogumi nepaisant pastarojo amžiaus ar išsilavinimo.

Šiais metais pajamas deklaruoti turintys šalies gyventojai tai padaryti gali iki liepos 1 d., naudodamiesi nauja deklaracijų teikimo forma – pajamų deklaravimo vedliu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) teigimu, pajamas šiemet jau deklaravo per 815 tūkst. gyventojų.

Nors pastebimai gausėja vyresnių žmonių, kurie naudojasi kompiuteriu ir internetu, gretos, dar daugeliui jų tai nepažįstamas pasaulis. 59-erių Kazys iš Kaišiadorių – vienas iš tokių žmonių. Dar prieš kurį laiką sąvokos informacinės technologijos ar skaitmeninis raštingumas jam nieko nereiškė. Žengęs į šią nepažintą erdvę jis sugebėjo savo gyvenimą apversti aukštyn kojomis – vyras metė rūkyti ir susirado darbą.

Jei reikėtų surasti žmogų, gyvenimo neįsivaizduojantį be knygų, tai būtų Plateliuose gyvenanti Viktorija. Mergina sako skaitanti visur ir visada, esanti aktyvi miestelio bibliotekos lankytoja. Čia ji ne tik renkasi knygas ar padeda bibliotekininkei, bet ir moko vyresnius bendruomenės gyventojus naudotis internetu, išmaniaisiais telefonais bei perprasti kitas skaitmeninio pasaulio subtilybes. Konsultacijos vyresniesiems įvairiausios – nuo asmenukių darymo iki registracijos pas gydytoją internetu.

Asociacija „Langas į ateitį“ drauge su projektu „Prisijungusi Lietuva“ pristato Skaitmeninio konsultanto – bibliotekininko 2019 apdovanojimus. Visa projekto „Prisijungusi Lietuva“ komanda taria didelį ačiū Danutei Blažulionienei, Gabijai Ščiukauskaitei, Eligijai Žukauskienei, Vaidai Juselytei, Astai Salučkienei, Genei Urbienei, Astai Andrulienei, Violetai Mikalauskienei, Loretai Cigelskienei, Jurgitai Mačiulienei už aktyvią ir kūrybingą veiklą tobulinant savo krašto gyventojų skaitmeninius įgūdžius.

Lietuvoje įvedus karantiną nuo pat pirmųjų dienų aktyviai pradėjo veikti įvairios savanoriškos iniciatyvos, skirtos padėti medikams, skurstantiems šalies gyventojams ar rizikos grupėse esantiems asmenims. Psichologų teigimu, nors savanorystė įtemptu metu gali atrodyti prasmingesnė ir patrauklesnė bei labiau sutelkti visuomenę, ji ir praėjus krizėms yra labai naudinga bet kokio amžiaus žmonėms.

Kuršėnų senjorai žino, kad nerasdami atsakymo į klausimą, kaip veikia viena ar kita išmaniojo telefono, elektroninio pašto ar socialinių tinklų funkcija, pagalbos gali sulaukti iš miestelyje gyvenančio 17-mečio Vismanto Daujoto. Jaunuolis beveik metus yra e. skautų tinklo narys, supažindinantis vyresnio amžiaus gyventojus su skaitmeninio pasaulio paslaptimis.

Dėl karantino įtakos skirtingų kartų bendravimui nėra vienareikšmiškai sutariama. Psichologų teigimu, šis laikotarpis išties paskatino skirtingas kartas bendrauti daugiau ir dažniau, bet tai gali būti tik laikinas efektas.

Internetu vykstančiose skaitmeninio raštingumo klasėse gausu noriai besimokančių mokinių. Prieš savaitę prasidėjusiose nemokamose virtualiose pamokose savo skaitmenines žinias jau pagilino daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia – vyresnio ar pensinio amžiaus.

Nacionalinė švietimo agentūra kartu su projektu „Prisijungusi Lietuva“ kviečia šalies mokytojus dalyvauti specialiuosiuose skaitmeninio raštingumo mokymuose. Šie kursai orientuoti į praktinius gebėjimus, todėl dalyviai įgytas žinias galės iš karto panaudoti savo kasdieniame darbe – vesdami pamokas ar paskaitas internetu bei ruošdamiesi joms.

2020 m. balandžio 27 d., Vilnius. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), reaguodama į pastaruoju metu stebimas visuomenės reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir esminių veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitų Europos Sąjungos šalių nacionalinės ryšių reguliavimo institucijos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti 83-ejų Shirley Curry kasdien žaidžia kompiuterinius žaidimus ir tai transliuoja per savo Youtube kanalą, kuriame turi per 800 tūkst. sekėjų. Kiekvieną savo vaizdo įrašą senjorė pradeda pasisveikinimu „sveiki, anūkai“. Shirley – tai įrodymas, kad šiuo metu visame pasaulyje sparčiai daugėja vaizdo žaidimus žaidžiančių vyresnio amžiaus gyventojų.

Dėl karantino sustabdžius ugdymo procesą, nebevyksta ir įvairūs suaugusiesiems skirti tobulinimosi kursai. Tačiau poreikis įgyti žinių niekur nedingo, todėl daug mokymų persikėlė į internetinę erdvę, kur jų naudą atranda laiką namuose leidžiantys žmonės.

Nuo šiol visi norintys nemokamai persikvalifikuoti ar įgyti naujų skaitmeninių įgūdžių projekto Prisijungusi Lietuva mokymosi programas galės rasti ir platformoje skaitmenizuokis.lt. Startuolio BitDegree iniciatyva skaitmenizuokis.lt kviečia nemokamai mokytis ir mokyti – nuo naudojimosi e. paštu iki programavimo profesijos.

Ar kada nors pagalvojote, kad tekstą, kurį skaitote naujienų portale, gali būti parašęs ne žurnalistas, o dirbtinis intelektas? Dirbtinis intelektas pagalbininku žmogiškam intelektui yra tapęs ir daugelyje kitų sričių. Valdydamas autonominius automobilius, siūlydamas prekes elektroninėse parduotuvėse ar dalindamasis įžvalgomis medicinoje jis padeda žmonėms priimti tinkamiausius sprendimus.

Kovo pabaigoje visoje Europoje ir Lietuvoje 11 kartą vykusios „Skaitmeninės savaitės“ renginių dėmesio centre buvo kritinio mąstymo tema. Dėl šalyje paskelbto karantino pirmą kartą visi savaitės renginiai buvo transliuojami tik internetu. Veiklose online dalyvavo beveik 9 tūkst. žmonių: daugiau kaip 3 tūkst. stebėjo vaizdo seminarus ir paskaitas, daugiau kaip 5 tūkst. prisijungė prie įvairių interaktyvių veiklų projekto svetainėje prisijungusi.lt.

Balandžio 1 d. skelbiami bendruomenių įtinklinimo projektų konkurso nugalėtojai. Visos projekte „Prisijungusi Lietuva“ dalyvaujančios gyvenamosios vietos bendruomenės buvo kviečiamos teikti savo projektus, padėsiančius bendruomenėms plėtoti veiklą naudojant informacines technologijas. Konkursas sulaukė 151 paraiškos, iš kurių net 120 bendruomenių projektų pripažinti nugalėtojais ir jiems bus skirtas 1 tūkst. eurų prizas.

Karantino metu daugeliui šalies gyventojų jų namai tapo biuru, tačiau darbams persikėlus į namus išaugo ir susirūpinimas įmonių įrenginių ir duomenų kibernetiniu saugumu. Dėl šios priežasties Vilniaus universiteto Kauno fakulteto kibernetinio saugumo tyrimų grupė parengė kibernetinio saugumo rekomendacijas iš namų dirbantiems darbuotojams ir darbdaviams. Rekomendacijų autoriai įsitikinę, kad jos padės saugiau naudoti programinę įrangą bei komunikacijos kanalus ir užtikrinti sklandų, saugų darbą iš namų.

Lietuvoje kiekvieną valandą įvykdomos maždaug 6 kibernetinės atakos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, kasmet mūsų šalyje registruojama arti 55 tūkst. kibernetinių incidentų – beveik tiek pat, kiek realybėje įvykdoma nusikalstamų veikų. Kibernetiniai nusikaltėliai nėra išrankūs – jų aukomis gali tapti tiek stambios tarptautinės organizacijos ar valstybių specialiosios tarnybos, tiek individualios įmonės savininkas ar pradinių klasių moksleivis.

Koronaviruso (COVID-19) grėsmei vis augant Lietuvoje pratęstas karantinas, kurio metu sustabdyta kultūros įstaigų veikla, negali vykti renginiai ar susibūrimai. Pranešame, kad pratęsiama ir gyventojų skaitmeninio raštingumo mokymų pertrauka. Iki balandžio 13 d. mokymai Lietuvos viešosiose bibliotekose nevyks.