Europos, o kartu su ja ir Lietuvos visuomenė sparčiai sensta. Duomenų apie vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo pokyčius mūsų šalyje surinkta gana nedaug. Vis tik paskutinis tyrimas parodė, kad Lietuvos 50-mečiau ir vyresni žmonės yra vieni labiausiai gyvenimu nepatenkintų visoje Europoje. Kaip pagerinti gyvenimą ir psichologinę būseną vyresniame amžiuje, kalbamės su psichologe Monika Kuzminskaitė.
Raktas į laimingesnį gyvenimą – prasminga veikla
Vieno svarbiausių senėjimo tyrimų pasaulyje duomenys verčia sunerimti: mūsų šalies penkiasdešimtmečiai ir vyresni gyventojai yra vieni iš labiausiai gyvenimu nepatenkintųjų Europoje.
Psichologė Monika Kuzminskaitė tikina – vienos priežasties tokiems rodikliams paaiškinti nėra, nes įtaką savijautai vyresniame amžiuje daro skirtingi faktoriai. Vienus pradeda kankinti sveikatos problemos, įvairios lėtinės ligos, kitiems tenka spręsti finansinius klausimus. Situacijos nepalengvina ir spartėjantis gyvenimo tempas: nuolatos tobulėjančios naujos technologijos ir informacijos gausa skatina neatsipalaiduoti ir vytis laikmetį, tačiau nebespėjantys gali pasijausti esantys pakraštyje.
„Gerai savijautai būtina galimybė užsiimti prasminga veikla. Jei žmogus iš ryto atsikelia ir nežino, ką prasmingo galėtų nuveikti savo ar ypatingai kitų žmonių naudai, tai gyventi ramiai ir laimingai tampa sudėtinga, o gal ir apskritai neįmanoma, – pastebi psichologė. – Dažnu atveju vyresnio amžiaus žmonių galimybes produktyviai dirbti reikšminguose ir įdomiuose darbuose riboja negebėjimas naudotis įvairiomis technologijomis, užsienio kalbų žinių trūkumas. Tačiau visi šie barjerai yra įveikiami, tad amžius jokiu būdu neturėtų būti kliūtimi mokytis ir tobulėti, įgauti naujų įgūdžių.“
Koją pakiša žinių stoka ir stereotipai
Neretas vyresnio amžiaus žmogus susiduria su diskriminacija iš darbdavių pusės – ne visi pozityviai žvelgia į vyresnio amžiaus darbuotojus, vis dar laikosi stereotipinių įsitikinimų, esą vyresnis – ne toks imlus, mažiau išmanus, stokojantis įgūdžių. Iš kitos pusės, patiems vyresnio amžiaus darbuotojams taip pat trūksta pasitikėjimo savimi, kartais ir noro tobulėti, išlikti konkurencingais darbo rinkoje. Kaip susitvarkyti su emocine būkle ir ką daryti, jei pasitikėjimo savo jėgomis stoka pakiša koją profesiniame gyvenime?
„Šiuo atveju reikėtų suprasti, kad ne amžius yra pagrindinė problema, nes yra daugybė patyrusių darbuotojų, kurie ir garbiame amžiuje puikiai dirba ir atlieka savo pareigas. Reikėtų ieškoti, kas trukdo atliktą tą darbą ir įgauti reikiamų įgūdžių, – sako M. Kuzminskaitė. – Nepaisant to, kad mokymosi gebėjimai su amžiumi šiek tiek suprastėja, pats gebėjimas mokytis išlieka aktyvus iki pat senyvo amžiaus, todėl visų pirma reikėtų atsisakyti klaidinančių įsitikinimų, esą jau per vėlu. Reikia aiškiai sau įsivardinti, kokių gebėjimų jums trūksta ir pradėti mokytis neatidėliojant.“
Anot psichologės, mokymasis visą gyvenimą yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, nesibaigianti tiek mokyklos slenksčiu ar gautu universiteto diplomu. Gyvenant šiuolaikiniame technologijų pasaulyje, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis tampa neišvengiamybe.
„Daugybę dalykų išmokstame apie tai net nesusimąstydami. Pavyzdžiui, atsiradus mobiliesiems telefonams ar mokėjimų kortelėms taip pat mokėmės jais naudotis. Tad visų pirma reikėtų nenuvertinti savęs, pasitikėti savo mąstymo gebėjimais ir smegenimis, kurios padarys visą reikiamą darbą. Tiesiog nereikia joms trukdyti išankstiniais nusistatymais, esą kažko negalite ir nedarysite“, – pataria M. Kuzminskaitė.
Mokytis – lengva, klausti – ne gėda
2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Tokią situaciją keisti siekia įvairios šalyje vykdomos iniciatyvos, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu organizuojami nemokami projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai.
Viena iš projekto dalyvių – iš Vilkaviškio kilusi Kristina Liaudanskienė – pasinaudojusi galimybe nemokamai patobulinti savo skaitmeninių įgūdžių žinias, tikina: tai ne tik suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, bet ir padėjo susirasti darbą.
„Užimtumo tarnyboje konsultantė pasiūlė nemokamai sudalyvauti skaitmeninio raštingumo kursuose pažengusiems, o aš visuomet esu už mokymąsi, tad nusprendžiau pabandyti ir pagilinti turimas žinias, – pasakoja Kristina. – Pradėjau nuo inovatyvaus savęs pristatymo kurso, o vėliau sėmiausi žinių ir kitose srityse: mokiausi naudotis skaičiuoklėmis, įvairiomis papildomomis programėlėmis, dėstyti informaciją skaidrėse, rengti pristatymus.“
Pašnekovė tikina: žinių tobulinimas tapo paskata siekti užsibrėžtų tikslų ir galimybe lengviau susirasti norimą darbą.
„Kaip sakė dabartinis mano vadovas, mano gyvenimo aprašymas bei atsiųstas motyvacinis laiškas buvo išskirtinis, tad esu tikra – už galimybę dirbti naujame darbe bent jau 50 proc. galiu būti dėkinga mokymų metu įgytoms žinioms, – sako Kristina ir pastebi, kad vyresnio amžiaus šiuolaikiniai žmonės tikrai nesėdi vietoje, noriai mokosi ir tobulėja. – Smagu matyti, kad maždaug pusė mano pažįstamų investuoja į save ir nuolatos gilina žinias nepaisant jų amžiaus. Ypatingai džiugina, kad ir labai garbaus amžiaus žmonės aktyviai dalyvauja užsiėmimuose, daug skaito ir mokosi tam, kad būtų laisvi ir nepriklausomi, galėtų savarankiškai apmokėti sąskaitas ar tiesiog nusiimti pinigų iš bankomato. Esu tikra, kad mokytis niekada ne vėlu ir taip turėtume daryti visą gyvenimą.“
Norintieji gilinti skaitmeninio raštingumo žinias, kviečiami prisijungti prie nemokamų programos „Prisijungusi Lietuva“ mokymų. Tą padaryti galima dvejopai: pasirinkti iš daugiau kaip 50 savarankiško mokymosi temų arba registruotis į bibliotekose vykstančius skaitmeninio raštingumo mokymus pradedantiesiems. Iš viso nemokamuose mokymuose dalyvavo daugiau kaip 102 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.