Skaitmeninė savaitė 2021 Lietuvoje ragina ugdytis įprotį nuolat mokytis. Ekspertai sutaria, jog mokymasis prilygsta sportui, mat ir vienam ir kitam tu nuolat turi palaikyti formą. „Sportininkas treniruojasi, kad kūnas gebėtų priimti fizinį krūvį. Su mokymusi yra tas pats, tai tiesiog treniruotės, kur tu visa laiką lavini save būti imliu, kad galėtum geriau suprasti kas yra aplink tave“, – sako Elijus Čivilis, skaitmeninių technologijų ekspertas. 2021 metų akcijoje savo skaitmeninius įgūdžius treniravo net 28,2 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Kovo 19 d. 12 kartą vykstančią europinės akcijos „Skaitmeninėsavaitė 2021“ renginių pradžią Lietuvoje asociacija „Langas į ateitį“ paskelbė kartu su Seimo kultūros komitetu konferencijoje #PrisijungusiLietuva. Ar prisijungėme?. Joje analizuota kaip Lietuvos gyventojai pasirengę skaitmeninio amžiaus iššūkiams. 7735 konferencijos dalyviai klausėsi diskusijos apie galimybes skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti Lietuvoje, jiems buvo pristatyti projekto „Prisijungusi Lietuva“ rezultatai bei projekto dalyvių įžvalgos, o taip pat ir „Skaitmeninės savaitės 2021“ renginiai Lietuvoje
Šiais metais „Skaitmeninėje savaitėje 2021“ ypatingas dėmesys skirtas mokymuisi visą gyvenimą. Projektas „Prisijungusi Lietuva“ kasdien kvietė į 5 vaizdo transliacijas, kurias stebėjo ir veiklose dalyvavo 20,5 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Skaitmeninius įgūdžius ugdome mokydamiesi visą gyvenimą. Ir visai nesvarbu kiek jums metų, kur gyvenate ar koks jūsų išsilavinimas. Technologijos skirtos visiems, jos nėra apribotos išskirtinei grupei žmonių, užsiimančių programavimu ar duomenų analizavimu. Technologijos – ekonomikos transformacijos variklis, keičiantis ateities darbo rinką ir jos ateitį. Ekspertų teigimu, Lietuvoje vis dar labai trūksta žmonių siejančių savo profesiją su IT rinka.
Digital Lithuania Academy – pasiūlymas ateities viešajam sektoriui
Kaip pastebi konferencijoje tyrimą apie informacinių, komunikacinių technologijų įgūdžių poreikį viešajame sektoriuje Lietuvoje pristatęs Kurk Lietuvą alumnis Žygimantas Kapočius, gebėjimų srityje Lietuvos viešasis sektorius nėra tobulas. Kartu su kolegomis atlikę pagrindinių ministerijų darbuotojų apklausą, jie identifikavo, jog 64 proc. tarnautojų mano, jog jiems trūksta skaitmeninių įgūdžių sprendžiant problemas, 60 proc. tarnautojų mano, jog jiems trūksta skaitmeninių įgūdžių kuriant turinį ir net 55 proc. tarnautojų mano, jog stokoja įgūdžių kibernetinio saugumo srityje.
Skaitmeninių profesijų poreikis viešajame sektoriuje ženkliai augs. Tyrimų centras McKinsey& Company prognozuoja, jog visoje Europoje iki 2023 m. prireiks 1,7 mln. skaitmeninių profesijų. „Lietuva ne išimtis, tačiau konkrečių duomenų ir prognozių mes neturime“, pastebi Ž. Kapočius.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių tarptautiniame valstybės tarnybos efektyvumo indekse, pagal gebėjimų kategoriją Lietuvos viešasis sektorius yra antras nuo galo (36 iš 38).
Ž. Kapočius akcentuoja, jog negalime dėti lygybės ženklo tarp elektronizavimo ir skaitmenizavimo. „Pavyzdžiui duomenų atvaizdavimas diagramoje ar pdf formatu, dar nėra skaitmenizacija. Būtent kompiuterio perskaitomi ir apdorojami duomenys, jų panauda ir suvaikščiojimas saugiose platformose, mums leidžia pasiekti efektyvių, duomenimis grįstų pokyčių“, sako jis.
Praėjusių metų „Ekonomikos ir inovacijų“ ministerijos ataskaitoje matyti, jog daug investicijų skiriama nišiniams, didelio vartotojų dėmesio nesulaukiančioms e. paslaugoms, kurios ilgainiui nekuria aukštos pridėtinės vertės.
Išanalizavę kitų šalių praktikas, kurios yra naudojamos ugdant viešojo sektoriaus darbuotojų skaitmeninius įgūdžius ir prisijaukinant skaitmenizaciją, Kurk Lietuva projekto komanda rekomenduoja virtualią platformą „Digital Lithuania Academy“, kurios prototipas jau sukurtas.
Svarbu pažinti skaitmeninį turinį
Pirmosios dienos „Skaitmeninės savaitės 2021“ vaizdo transliacijoje dalyvavusios kibernetikos ekspertės Vilmos Škarnulytės nuomone, svarbu atskirti kam naudojamas pramoginis turinys skaitmeninėje erdvėje. Viena, kai turinį naudojame pramogai, kita, kai edukacijai ar melagienų kūrimui. „Mes turime žinoti iš ko susideda internetinis srautas ir kaip jame orientuotis, kaip jį panaudoti sau“, – sako ji.
Pandemijos metu daugiau nei bet kada anksčiau buvo sukurta ir paleista labai daug skaitmeninio turinio. Ir iki tol mes turinio naudojome vis daugiau, daugiau, daugiau ir tas alkis nuolat didėja. Visi kūrėjai stengiasi kuo daugiau išnaudoti technologinius procesus.
Kaip pastebi V. Škarnulytė, šiuo metu itin pinta virtualios realybės modelis. Įranga tobulėja, turinio darosi vis daugiau. Sėdimą turinį, jau papildo ir turinys, kuriame galima judėti. Virtualios realybės modelis pritaikomas ne tik žaidimų pramonėje ar kine, bet naudojamas mokantis. Tokių simuliatorių yra beveik kiekvienoje srityje: mokintis skristi, daryti operacijas ir pan.
Tačiau sparčiau už virtualią realybę plinta, papildyta realybė. Kai realiai matomam vaizdui pridedami papildomi efektai. Tai ir žaidimai, „skinai“, ar įvairios aplikacijos telefone, kuriomis galima atlikti statinio matavimus, pasimatuoti akinius ar baldą savo kambaryje. Papildyta realybė į prekybą ateina labai dideliais greičiais. Ekonomika čia paprasta, ji padeda gerokai sumažinti prekių gražinamo išlaidas, todėl verslas daug investuoja į šią sritį.
Prekybos pramonė, menas, mokslas eina į išplėstinę realybę, tam, kad sukurti kuo didesnį dalyvių įsitrauką. Pavyzdžiui, Lietuvoje naudojant papildytos realybės technologiją galima pažvelgti į Dubingių piliavietėje nuo XV amžiaus pabaigos gyvenusius didikus Radvilas.
Technologijų transformuojamoje darbo rinkoje viena panaikinta darbo vieta sukuria penkias naujas
Skaitmeninių technologijų ekspertas Elijus Čivilis pastebi, jog fenomenas keičiantis vartojimą yra skaitmeninė transformacija. Ji iš esmės keičia visą ekonomiką. Lietuvoje jau dabar skaitmeninė ekonomika yra ketvirta pagal dydį generuojanti naudą, o pati rinka auga 7,6 proc. per metus. Sparčiausiai augantis sektorius. O pusė ir daugiau sukuriamų paslaugų yra eksportuojama į užsienį.
Tyrimų centras McKinsey& Company tyrime apie ateities darbo rinką, konstatuoja, jog 2030 metais moderniam pasaulyje arba vakarų pasaulyje fizinių, rankinių darbų poreikis sumažės bent 14 proc.. Paprasti rankiniai manipuliavimo darbai, taip pat apie 15 proc. sumažės, o poreikis technologinių įgūdžių, labai smarkiai padidės (55 proc.) ir taip bus sukuriama naujų darbo vietų. Be technologinės dalies, didės ir poreikis socialinių ir emocinių įgūdžių (24 proc.). Nes reikės sugalvoti, kaip bendrausime su robotais, kaip spręsime naujas problemas, kaip tarpusavyje susikalbėsime.
Pasaulinė ekonominio bendradarbiavimo organizacija ataskaitoje sako, kad Lietuva yra viena pažeidžiamiausių valstybių darbų automatizavimo užduotim.
Darbo vietų transformacija istoriškai parodė, kad technologijų transformuojamoje darbo rinkoje, viena panaikinta darbo vieta sukuria penkias naujas. Esminis skirtumas ar mes būsime kūrėjais ir inicijuosime pokytį ar vartotojais. Nes, deja, vartotojas turi priimti kūrėjo sukurtas taisykles, produktus ir paslaugas, pastebi E. Čivilis.
Siekiamybė – tapti skaitmeninio turinio kūrėjais
Kokie Lietuvos šansai? Pagal DESI, Lietuva technologijų taikyme yra per vidurį (14vietoje) tarp ES šalių. Jei vertinsime pagal progresą – Lietuva yra tarp lyderių, viena iš trijų sparčiausiai augančių, kartu su Airija ir Latvija, kurios labiausiai išnaudoja naująsias technologijas. Tačiau žmogiškasis kapitalas vis dar nesiekia ES vidurkio. Ir tai yra didžiausia Lietuvos problema prisitaikant prie šios transformacijos. Tai yra mūsų žmonės, kiek jie turi įgūdžių ir kiek jie naudojasi tomis technologijomis. Deja, bet Lietuvoje prie interneto yra prisijungę tik 81 proc. gyventojų. Kas penktas lietuvis neįsivaizduoja kad yra toks renginys Skaitmeninė savaitė ir nežino kaip joje sudalyvauti, kaip prie jos prisijungti ir stebėti.
„Bazinių skaitmeninių įgūdžių turi vos daugiau nei pusė gyventojų: moka naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir turi skaitmeninį raštingumą. O tai reiškia, kad didėja skaitmeninė atskirtis. Ir ta atskirtis didina takoskyrą tarp tų kam gyvenimas prastėja ir gyvenimas gerėja. Mes būdami tokia maža valstybe negalime leisti tam atsitikti“, – sako E. Čivilis.
Skaitmeninė erdvė neturi būti išskirtinai jauniems žmonėms. Technologijas turi įsisavinti visi, nes mes visi jose turėsime gyventi. Smalsumas ir jūsų noras domėtis yra pagrindiniai dalykai, kurie žmones išskiria darbo rinkoje.
Viešasis sektorius, vis labiau susiduriantis su naujais iššūkiais, taip pat turi ugdytis. Jame turi vyksta pokytis.
„Naudotis technologijomis yra gerai, tačiau dar geriau tas technologijas įdarbinti ir kurti jomis tą naująjį pasaulį. Kurti supratimą, kaip mes norime, kad lietuvių kalba būtų išreikšta technologijose, kurti menus ir kurti patirtį, kurią mes galime gauti su technologijomis. Technologijos keičia pasaulį, o talentai ir įgūdžiai yra svarbiausia“, sako Elijus Čivilis, skaitmeninių technologijų ekspertas.