Pusantrų pandemijos metų parodė, kad skaitmeninis raštingumas itin svarbus norint būti konkurencingu darbo rinkoje. Vis tik ekspertai pastebi, kad skaitmeninio raštingumo Lietuvos gyventojams dar trūksta, o šios srities žinių stoka koją pakiša kone pusei darbo ieškančių gyventojų.
Besinaudojančių internetu skaičius auga
Informacinės technologijos persmelkusios visas gyvenimo sritis – internetu dirbame, skaitome naujienas, rašome laiškus ir bendraujame, mokame mokesčius ar registruojamės vizitams pas gydytojus. Kaip pastebi Arminas Rakauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) Skaitmeninės aplinkos skyriaus vedėjas, statistika pastaraisiais metais išties džiuginanti: 2021 metų duomenimis, internetu naudojasi 87 procentai Lietuvos gyventojų, tuo tarpu praėjusiais metais jų buvo 83 procentai. „Galima sakyti, kad visa tai – gerosios pandemijos pasekmės. Apribojus judėjimą, tai tapo postūmiu išbandyti kai ką naujo, persikelti į skaitmeninę erdvę“ – pastebi vedėjas.
Vis dėlto interneto vartotojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes vis dar nėra tolygus. Pavyzdžiui, amžiaus grupėje iki 45 metų internetu naudojasi praktiškai visi, tačiau vyresnių gyventojų tarpe – 65–74 metų amžiaus grupėje interneto naudotojų tėra 55 procentai. Nors ir čia pastaraisiais metais stebimi teigiami pokyčiai: 2020 metais šioje amžiaus grupėje interneto naudotojų padaugėjo 6 procentiniais punktais, o 2021 metų duomenimis – dar 9 procentiniais punktais.
Prie rezultatų neabejotinai prisidėjo ir trejus metus visoje Lietuvoje vykdytas projektas „Prisijungusi Lietuva“, skatinęs prisijaukinti išmaniąsias technologijas ir gilinti skaitmeninio raštingumo žinias.
Skaitmeninis raštingumas atveria naujas galimybes
Skaitmeninės žinios ne tik palengvina kasdienį gyvenimą, bet ir yra kone būtinos darbo paieškose. Lietuvoje daugiau kaip pusei darbo ieškančių asmenų – 56,4 proc. – nepakanka skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Tai rodo naujausi Užimtumo tarnybos pateikiami duomenys. Palyginti su 2019 m., bendra situacija gerėja – pernai skaitmeninių įgūdžių trūko 61,2 proc. šalies bedarbių.
Kaip pastebi A. Rakauskas, nors turėti skaitmeninio raštingumo žinių reikalaujama maždaug pusėje darbo skelbimų, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad dalyje jų apie tai net neužsimename, mat skaitmeninių žinių turėjimas – tarsi natūralus, savaime suprantamas dalykas.
Skaitmeninių žinių prireikia ne tik įsidarbinus, bet ir darbo paieškų metu. Juk laikai, kuomet darbo skelbimus skaitydavome laikraštyje ar skelbimų lentoje – jau praeityje. Pandemijos metu poreikis naudotis išmaniosiomis technologijomis tapo dar aktualesnis, mat nemaža dalis darbo pokalbių vyko nuotoliniu būdu. „Skaitmeninio raštingumo žinios ir galimybė įsidarbinti neišvengiamai koreliuoja tarpusavyje. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymuose dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių mokymų dalyvių, iš jų kone pusė – neturintys darbo. Daugiau nei pusė projekto dalyvių taip pat nurodė neturintys reikiamų skaitmeninio raštingumo žinių, – pastebi A. Rakauskas. – Jų trūkumas labiausiai pastebimas 50 metų ir vyresnių amžiaus grupėje. Tačiau tai – natūralu, juk jaunesnioji karta skaitmeninių žinių mokėsi jau mokykloje, o vyresniems gyventojams teko to mokytis kitur.“
Pašnekovas taip pat pastebi, kad vyresnio amžiaus gyventojai neretai linkę patys save nuvertinti, turi įvairių baimių, stabdančių juos nuo permainų, žinių gilinimo ir tobulėjimo skaitmeninėje srityje. Siekiant padėti bendruomenėms įgyti skaitmeninių žinių, projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizatoriai pasiūlė įvairius mokymus bei mokymosi išteklius, buvo sukurtas skaitmeninių konsultantų, e. skautų tinklas.
„Pastebėjome, kad bendraudami grupėje, keisdamiesi informacija, projekto dalyviai pradeda geriau save vertinti, praplečia akiratį, atranda kažką naujo, o tai savaime atveria ir naujas galimybes darbo rinkoje, pagerina bendrą gyvenimo kokybę. Svarbu ir tai, kad įveikus skaitmeninę atskirtį, švelnėja ir kitų atskirties formų sukeltos pasekmės“, – sako A. Rakauskas.
Projektas „Prisijungusi Lietuva“ ir toliau skatins tobulinti skaitmenines žinias
„Tikėdami Lietuvos žmonių žingeidumu ir noru mokytis išsikėlėme įkvepiantį tikslą padėti pagilinti skaitmenines žinias vietos bendruomenėms visoje šalyje. Džiaugiamės sulaukę tokio didžiulio visuomenės susidomėjimo ir aktyvumo. Bendruomenėse padidėjo motyvacija mokytis, greta tiesioginių įsitvirtino nuotoliniai mokymai. Pastebimai išaugo susidomėjimas skaitmeniniais įgūdžiais, reikalingais nuotoliniam darbui“ – apie projekto metu įgyvendintus tikslus pasakoja asociacijos „Langas į ateitį“ mokymų ekspertas Algimantas Merkys.
Finišo tiesiąją projektas pasiekė išties džiuginančiais rezultatais – projekte naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) mokėsi daugiau negu 104 tūkst. Lietuvos gyventojų, o visose projekto veiklose dalyvavo per 400 tūkst. žmonių. Tai, kad projekto veiklos buvo naudingos ir aktualios, rodo ir bendras įvertinimas: gerai ir labai gerai projekto veiklas įvertino net 99,8 proc. dalyvių.
Beveik trys ketvirtadaliai projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymų dalyvių dabartinį savo skaitmeninių įgūdžių lygį vertina kaip gerą arba labai gerą. Džiugina ir padidėjusi dalyvių motyvacija bei noras tobulinti turimus įgūdžius, įgyti naujų.
Nors projektas jau baigiasi, mokytis ir tobulinti skaitmenines žinias ir toliau bus galima savarankiškai. Viskas, kas projekte nutiko ir buvo sukurta, lieka toliau naudotis Lietuvos žmonėms. Svetainėje www.prisijungusi.lt rasite naudingų pamokėlių, vaizdo įrašų ir kitos visiems naudingos mokymo medžiagos.