Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Jurgita Mačiulienė buvo viena iš pirmųjų skaitmeninių įgūdžių konsultančių šalyje, karantino metu pradėjusi nuotolinius mokymus ne tik savo rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojams. Taip J. Mačiulienė dar kartą įrodė esanti verta šiemet už skaitmeninio raštingumo mokymus pelnyto prestižinio nacionalinio apdovanojimo, nors pati bibliotekininkė tikina savo darbą dirbanti ne dėl titulų, o dėl savirealizacijos galimybės.
„Projektuose dalyvauti juk niekas neverčia – galėtum ramiai sėdėti ir nieko nedaryti, taip gal net lengviausia, tačiau neįdomu”, – sako J. Mačiulienė, kurios aktyvumas ir energija įvertinti šiemet pirmą kartą asociacijos „Langas į ateitį“ organizuotuose „Skaitmeninio konsultanto–bibliotekininko 2019“ apdovanojimuose. Juose išrinkti dešimt aktyviausių šalies apskričių bibliotekų ir jų darbuotojų už įsitraukimą į skaitmeninį raštingumą skatinančias temines akcijas, e. skautų veiklos koordinavimą, aktyvumą socialiniuose tinkluose bei skaitmeninių lyderių ir konsultantų grupėse.
Darbas per karantiną nesustojo
Aktyviai darbuotis J. Mačiulienė nesustojo ir neeilinėmis karantino sąlygomis – ji buvo viena iš pirmųjų bibliotekininkių mūsų šalyje, pradėjusių rengti nuotolinius mokymus, kuriuos veda iki šiol. Į juos iš įvairiausių Lietuvos kampelių susirenka ne tik tie, kurie nori pagilinti savo skaitmeninio raštingumo įgūdžius, bet ir bibliotekų darbuotojai – pasitobulinti. Jurgitos teigimu, nuotoliniai mokymai vyksta netgi produktyviau nei gyvai.
„Prieš karantiną suvažiuodavo į biblioteką didelė grupė. Visiems norisi pabendrauti, pasišnekėti, o po mokymų jau autobusas laukia, reikia namo skubėti. Karantino metu visi turėjo kur kas daugiau laisvo laiko, kurį galėjo skirti mokymams ir diskusijoms“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovė.
Ji įžvelgia ir dar vieną tokių mokymų naudą – socialinių ryšių stiprinimą. „Mokymų dalyviai, būdavo, prisijungia pusvalandžiu anksčiau vien tam, kad tarpusavyje pabendrautų, kasdieninius savo reikalus aptartų“, – šypsosi Jurgita.
Pasak J. Mačiulienės, karantino metu žmonėms aktualiausios buvo veiklos, kuriomis galima užsiimti laisvalaikiu nuotoliniu būdu: virtualios parodos, nuotolinės transliacijos, ekskursijos ir panašiai. „Turbūt didžiausią įspūdį tiek man, tiek kitiems paliko nuotoliniu būdu transliuojami spektakliai. Štai aš pati žiūrėjau Maskvos didžiojo teatro baletą „Spragtukas” – tikrai negalvojau, kad bus šitaip įdomu!“,– sako ji.
Buvimas e. skautais naudingas ir pačiam jaunimui
Ukmergės rajone iš viso yra 32 e. skautai, o Ukmergės viešojoje bibliotekoje jų – 9. Visoje Lietuvoje jau daugiau kaip 1400. 14–29 metų jaunuoliai e. skautais tampa tam, kad padėtų įgyti skaitmeninių įgūdžių vyresniojo amžiaus žmonėms, tačiau pašnekovė prisimena istoriją, kai buvimas e. skautu pasitarnavo ir pačiam jaunuoliui bei atskleidė dar nematytą jo pusę.
„Pas mus į biblioteką ateidavo vienas „blogiukas“: sunkiai suvaldomas, nelankantis pamokų mokykloje. Sėdi pas mus bibliotekoje ir žaidžia kompiuterinius žaidimus. Mes jį prikalbinome užsiregistruoti į e. skautus: sakom, vis tiek visą laiką čia būni, atėję vyresni žmonės, ko nors nežinodami, gali tavęs paklausti. Tai reikėtų pamatyti, kaip kantriai prireikus pagalbos jis aiškina žmogui, ir apyrankę gavo už tai, kad 5 žmones pakonsultavo. Viešintis jis nenori ir net pyksta, jei „Facebook“ kažką apie jį parašome, tačiau svarbiausia – jau ne vienam žmogui jis yra gražiai pagelbėjęs“, – pasakoja bibliotekininkė.
Bibliotekoje daugelis ieško bendravimo
Jurgita viešojoje bibliotekoje dirba jau 19 metų. „Jau seniai dirbu, vis pagalvoju – kaip aš čia taip ilgai vienoje vietoje? Gal dėl to, kad bibliotekoje nėra monotoniško darbo, yra galimybės save išreikšti, visos mūsų iniciatyvos yra palaikomos. Šiame darbe išmokau ir renginius organizuoti, ir kuruoti, ir rėmėjų ieškoti, nors apie tai kadaise nė nesvajojau“,– garsiai svarsto moteris.
Jurgitos teigimu, šiandien sunku ir apibrėžti, kas iš tikrųjų yra biblioteka, kai joje telpa tiek veiklų, renginių, edukacijų, iniciatyvų, projektų ir t.t., tačiau tikrai išsiskiria bibliotekos, kaip bendravimo vietos, funkcija. „Net ir skaitmeninių mokymų metu vienas iš svarbiausių dalykų, ko žmogus ateina į biblioteką, yra bendravimas. Turiu sąrašą žmonių, kurie nori mokytis, bet jie atsisako nuotolinių mokymų, nes nori susitikti gyvai. Matau tą pokytį savo akimis: pirmosiomis dienomis žmonės būna užsidarę, sėdi prie kompiuterio, nesiryžta net puodelio kavos kartu išgerti, o vėliau susidraugauja net šeimomis, tampa poromis“, – apie bibliotekos ir jos darbuotojų indėlį buriant bendruomenę šypsodamasi pasakoja pašnekovė.
Projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymai pamažu grįžta į šalies bibliotekas. Registracija vyksta www.prisijungus.lt arba bibliotekoje. Išlieka galimybė mokytis savarankiškai ir skaitmeninio raštingumo klasėse internetu su lektoriais.