Registrų centro duomenimis, gyventojų prisijungimų prie e. sveikatos sistemos kiekis pernai augo eksponentiškai: įprastai siekdavęs 20 tūkst. per mėnesį, praėjusių metų gruodį jis perkopė 1 mln. Tam, be abejonės, esminės įtakos turėjo prasidėjusi pasaulinė pandemija, mat gyventojai ne tik masiškai ėmė naudotis įvairiomis nuotolinėmis paslaugomis, tačiau ir pradėjo e. sveikatos sistemoje tikrintis koronaviruso testo rezultatus.
„Bendri prisijungimų skaičiai pernai šoktelėjo įspūdingai: jei 2019 metais per mėnesį prie savo „Paciento“ paskyros e. sveikatoje vidutiniškai prisijungdavo po maždaug 20 tūkst. vartotojų, tai prasidėjus pandemijai šis skaičius išaugo kelis kartus ir 2020-ųjų balandį jau turėjome 190 tūkst. vartotojų prisijungimų per mėnesį. Manome, kad pagrindinė tokio šuolio priežastis – koronaviruso tyrimų rezultatų tikrinimas per e. sveikatos sistemą“, – sako Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.
Rudenį kilusi antroji pandemijos banga ir suintensyvėję laboratoriniai tyrimai paskatino prie savo „Paciento“ paskyros prisijungti dar daugiau žmonių: spalį bendras prisijungusių asmenų skaičius jau viršijo 0,5 mln., o paskutinįjį 2020 metų mėnesį net perkopė 1 mln.
D. Vilytė spėja, kad prie tokių skaičių prisidėjo ir faktas, jog sistemoje tyrimo rezultatai dažnai atsiranda greičiau, nei asmuo gauna trumpąją žinutę. „Tyrimo rezultatai į e. sveikatos sistemą patenka iškart, kai juos pateikia laboratorinį tyrimą atlikusios įstaigos. Dėl to gali būti, kad tai įvyksta greičiau, nei gyventoją SMS žinute apie tyrimo rezultatus informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras“, – sako ji.
Anot pašnekovės, išaugusiam lankomumui įtakos galėjo turėti ir į sistemą pateiktų elektroninių sveikatos duomenų pokytis: 2019 m. į e. sveikatos sistemą pateikta apie 39 mln. įvairių elektroninių sveikatos dokumentų, o 2020 m. šis skaičius išaugo iki 55 mln. Vien tik e. receptų kiekis per metus išaugo penktadaliu iki 15,6 milijono.
Asociacijos „Langas į ateitį“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė sako pastebinti, jog skaitmeninių paslaugų poreikis išaugo visose amžiaus grupėse. „Kadangi pandemija apribojo visus be išimties, tai ir nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos tapo aktualios daugeliui – tiek jaunam, tiek vyresniam, tiek dirbančiam, tiek jau išėjusiam į pensiją. Be abejo, kiekvienai amžiaus grupei paslaugų poreikis skiriasi, bet jas visas vienija tai, kad iš gyventojų jos reikalauja skaitmeninio raštingumo įgūdžių ir technologijų išmanymo“, – teigia ji.
Karantinas išaugino ir įgaliojimų poreikį
Pasak D. Vilytės, nors prisijungimai prie e. sveikatos sistemos nėra priskiriami prie Registrų centro teikiamų elektroninių paslaugų, tačiau toks didelis lankytojų skaičiaus augimas neabejotinai įrodo skaitmeniniais sprendimais paremtų e. paslaugų naudą ir privalumus. Juos pajuto ir tiesioginių Registrų centro teikiamų e. paslaugų naudotojai, mat jų kiekis taip pat išaugo 1,5 karto – 2020 m. Registrų centro savitarnos sistemoje buvo užsakyta iš viso apie 0,5 mln. įvairiausių elektroninių paslaugų.
D. Viltytės teigimu, iš visų Registrų centro teikiamų e. paslaugų pirmasis karantinas bene labiausiai padidino elektroninių įgaliojimų poreikį. „Šiuos įgaliojimus asmuo gali sudaryti neišėjęs iš namų, tam nebūtina vykti pas notarą, laukti keleto dienų ir mokėti papildomai už jų teikiamas paslaugas. Prisijungęs prie Registrų centro savitarnos asmuo gali įgalioti kitą asmenį už jį atsiimti svarbius dokumentus, pašto siuntas, pensijas, taip pat atlikti veiksmus kitose institucijose, pavyzdžiui, įregistruoti automobilį „Regitroje“, – sako ji.
Nors galimybė sudaryti įgaliojimus elektroniniu būdu atsirado dar nuo 2014 metų, tačiau pirmaisiais metais Registrų centro sukurtomis elektroninėmis priemonėmis buvo sudaryta vos 2 tūkst. elektroninių įgaliojimų. Pernai elektroniniu būdu iš viso buvo sudaryta net 16 tūkst. įgaliojimų – dukart daugiau, nei jų buvo 2019 m.
Apie e. paslaugas daugiau sužinoti ir išmokti jomis naudotis šalies gyventojai gali dalyvaudami nemokamuose projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymuose. Iš 11-os skirtingų mokymų, vieni skirti būtent viešųjų paslaugų internete galimybėms atrasti.
Norintys įgyti ar pagilinti turimas skaitmeninio raštingumo žinias į mokymus gali registruotis interneto svetainėje www.prisijungusi.lt arba tuo pasidomėti paskambinę telefonu 862020961. Projekto „Prisijungusi Lietuva“ organizuojamuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 85 tūkst. įvairaus amžiaus šalies gyventojų.
Domisi, kur ir kaip tvarkomi jų duomenys
Pasak Registrų centro atstovės, tiek praėjusiais, tiek ankstesniais metais žmonės dažniausiai pageidauja susipažinti su įvairiuose registruose ar informacinėse sistemose tvarkomais jų duomenimis, sužinoti, kam ir kokiu tikslu tie duomenys per pastaruosius 12 mėn. buvo teikti. Ši paslauga 2020 m. užsakyta maždaug 115 tūkst. kartų – beveik dukart daugiau nei ankstesniais metais. „Tokį augimą galima sieti ne tik su žmonių noru žinoti, kam ir kokiu tikslu jų duomenys yra naudojami ir teikiami, bet ir paslaugos paprastumu – pakanka paspausti kelis mygtukus ir nemokamai gauni ataskaitą su informacija apie tvarkomus asmens duomenis“, – argumentuoja D. Vilytė.
Jos teigimu, pernai taip pat pastebimai išaugo Nekilnojamojo turto registro išrašų elektronine forma užsakymas. Šių išrašų dažniausiai reikia kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, taip pat atliekant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius ar tiesiog žmonėms pageidaujant turėti informaciją apie savo valdomą nekilnojamąjį turtą. 2020 m. tokių išrašų užsakyta apie 65 tūkst. – net 60 proc. daugiau, nei jų buvo užsakyta 2019 m.
Juridiniams asmenims aktualiausia Registrų centro elektroninė paslauga 2020 m. buvo duomenų ar informacijos, pavyzdžiui, įmonės pavadinimo, vadovo ar buveinės adreso, pakeitimų įregistravimas. Per 2020-uosius tai buvo padaryta 14 tūkst. kartų – trečdaliu dažniau nei 2019-aisiais.